„Nėra subtilesnės tiesos už tą, kuri išreiškiama kasdieniu posakiu apie žmogų, kurio „širdis savo vietoj“. Joje glūdi normalių proporcijų idėja: svarbu ne tik tai, kad egzistuoja tam tikra funkcija, bet ir tai, kad ji teisingai susijusi su kitomis funkcijomis. < …> Modernus pasaulis nėra blogas – kai kuriais atžvilgiais jis gerokai per geras. Jis kupinas sulaukėjusios ir iššvaistytos dorybės.“