Tomas Taškauskas
2014-04-26

Šventa pareiga ilsėtis

„Kas nedirba mielas vaike, tam ir valgyt duot nereikia“ – juokdavosi tėtis, pašiepdamas mano vaikišką tingėjimą. Taip. Nuo pat mažumės buvome mokomi, kad reikia atlikti pareigas, daug dirbti ir skirti laiko mokslams. Tačiau dažnai niekas nemokė tinkamai ilsėtis.

Ne vienas psichologas yra pastebėjęs, kad itin dažna šių laikų žmogaus problema yra nemokėjimas pailsėti – mes per daug koncentruojamės ties tuo, ką turėtumėme padaryti, ir visai užmirštame save pačius, būtinus savo fizinius bei psichologinius poreikius. Psichologiškai pailsėti trukdo hyper-pareigingumas – norime padaryti begalę dalykų ir nespėdami jaučiamės dėl to kalti.

Palaipsniui įsisukame į užburtą ratą – chroniškas stresas tampa fizinio nuovargio priežastimi, o nebūdami pailsėję fiziškai tampame psichologiškai jautresni ir pažeidžiamesni. Įprastiniai psichologiniai nuovargio požymiai yra neramumas, greitas susierzinimas ir t. t. Viena iš bjauriausių chroniško nuovargio pasekmių yra negalėjimas džiaugtis bei gerėtis aplinka, kurioje esame.

Nuovargio būsenoje viskas mums atrodo be galo sunku, pradedant kasdienių pareigų atlikimu ir baigiant netgi pramogavimu. Tai veda į visišką atšiaurumą kitiems žmonėms. Laikui bėgant situacija sudėtingėja, nes atsiranda beprasmybės pojūtis, kurį V. Franklis yra pavadinęs „sekmadienių neuroze“. Jei nepailsime, šis pojūtis nuolat stiprėja, kol galiausiai mus paralyžuoja.

Dar daugiau, pervargęs žmogus dažniausiai neturi pakankamai valios daryti tai, ką reiktų daryti, ir išvengti to, ko nereiktų. Šis susilpnėjęs gebėjimas save valdyti yra dažna priklausomybių priežastis. Kai individas pasieka savo galimybių ribą, dažnai jaučia polinkį imtis veiklos, slopinančios realybės pojūtį bei neutralizuojančios jausmus (pvz., alkoholis ir narkotikai, persivalgymas, dažnas ėjimas apsipirkti, lošimas etc.).

Dažnai atsitinka, kad skirdami laiko asmeniniam poilsiui pasijuntame kalti, neva elgiamės savanaudiškai ir esame egoistai, tačiau taip mąstyti klaidinga. Kasdien skirdami pakankamai laiko poilsiui galėsime geriau dirbti, daugiau padaryti, bendrauti su kitais bus papraščiau. Iš tiesų skirdami laiko poilsiui, rūpinamės ne tik savimi, bet ir kitais. Todėl ilsėtis yra šventa pareiga.

Ištrūkti iš uždaro perdėto veiklumo ir chroniško nuovargio rato padeda poilsis, mokėjimas džiaugtis gyvenimu bei atsipalaidavimas. Keli patarimai, kaip tuo gyventi:
– Perdaug nesureikšminti rezultato ir labiau koncentruotis į procesą (gerai atlikti darbą);
– Išmokti sakyti NE naujoms veikloms, kurių nebūsime pajėgūs atlikti;
– Išmokti prašyti kitų pagalbos bei patarimo, dalintis darbus su kitais;
– Ugdyti vidinę savitvardą (negalime valdyti įvykių, kurie mums nutinka, bet galime mokytis į juos žiūrėti be įtampos);
– Neapleisti svarbiausių dalykų – tikėjimo; šeimos; draugų ir laisvalaikio.

 

Fotogr. autorinės teisės priklauso Artem
20 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 1 )

Leave a Reply to tt Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *