Martynas Pilkis
2014-03-10

Svajonė: Lietuva be nuolaidų maistui

Aleksandras Macijauskas, Lietuvos turguose, Nr. 263. Tauragė, 1973 m.

Užsachario Afrika yra skurdžiausias pasaulio regionas. Ten maistui žmogus išleidžia beveik du trečdalius viso uždarbio. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 12%. Mes Lietuvoje maistui, anot statistikos, išleidžiame ketvirtadalį visų savo pajamų – nepaisant dosniųjų nuolaidų. Apgavikiškų ir žeminančių nuolaidų. Kodėl turime siekti gyventi be jų?

Už esto pernai ištekėjusi giminaitė neseniai skundėsi: Taline nuolaidų prekybos centruose daug mažiau. Sako tai apgailestaudama, mat nukainavimų medžioklė jai buvo didelis malonumas. Išgirdęs tai, prisiminiau savo keletą Kopenhagoje praleistų mėnesių. Nuolaidų ten taip pat nė iš tolo nebuvo tiek, kiek Lietuvoje. Apskritai, likęs įspūdis iš kelionių po užsienį – kažką nusipirkti su nuolaida ten sunkiau.

Nesiginčysiu, kad visi esame girdėję apie neįtikėtinus rūbų ir kitko išpardavimus Londone ar Vokietijoj po Naujų. Esą, žmonės apsiperka taip, kad net skrydis iš Lietuvos apsimoka. Gali būti. Tačiau nuolaidos ten turi bent tam tikrą sezoniškumą, o ne yra nuolatinė prekiavimo padėtis. Be to, labai svarbu – čia kalbama ne apie maisto ir greito vartojimo prekes.

O tuo tarpu Lietuvoje būtent apie jas ir kalbama, jų ieškoma. Beveik pusę – apie 43,3 proc. – maisto ir greito vartojimo prekių mūsų šalyje pirkėjai dabar perka tik tuomet, kai joms taikoma nuolaida (LRT.lt). Dažno apsipirkimo metu stumdydamas vežimėlį žmogus nenukainotų prekių net nemato, tarsi šoninių reklamų naujienų portaluose. Beveik trečdalis žmonių tokias kasdienio vartojimo prekes kaip kava, arbata, skalbimo priemonės perka tik per akcijas (diena.lt). Parduotuvę galima palyginti su mišku: ne visada žinai, ar užeisi gerą grybų vietą, ne visada žinai, ar rasi gerų akcijų. „Mažne dar bus likę „Magijos“ sūrelių su 20% nuolaida?“ – pagauni mintį žengdamas į prekybos centrą.

Iki soties esame girdėję istorijų apie tai, kad sovietmečiu žmonės negalėjo gauti norimo maisto norimu metu: tai priklausydavo nuo valdžios malonės. Pavyzdžiui, tam tikrą maistą suteikdavo būtent Kalėdų laiku ir jis dar dabar su šia švente siejamas. Tai – valdžios turėtos galios padarinys. Keista suprasti, kad tai mutavo, bet išliko. Tai, ar valgysi ir kada valgysi kokį išskirtinesnį maistą, priklauso nuo nuolaidų. Turbūt šis reiškinys iš dalies palaikomas senų laikų mentaliteto. Galios santykių esmė Lietuvos TSR ir ES Lietuvoje panaši:  aukštesnė institucija (ne tiek svarbu, ar valstybinė ar privati), o ne pats žmogus sprendžia, kada ir kokį maistą jis valgys.

Aišku, ne visiems tai aktualu. Dideles pajamas gaunantys, Vakarų atsikandę žmonės jau turi kitokį santykį su maistu. Bet Lietuvoje gyvena daugybė žmonių, kurie skursta. Anot statistikos, 23% lietuvių neturi pinigų bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies arba analogiško vegetariško maisto. 34% negali sau leisti pakankamai šildyti būsto. Tai nuolaidų medžiotojų Lietuva. Lietuva, kuri be nuolaidų malonės niekada neparagautų trečdalio maisto rūšių, kurių tu paragausi šią savaitę. Taip taip, apelsinų irgi.

Dėl nukainojimų kultūros galima būtų apkaltinti prekybininkus. Tai savotiškas ir gerai veikiantis rinkodaros būdas, gerai išnaudojantis esamą kultūrinę padėtį. Be to, tai būdas pakelti produktų kainas mažiau pastebimai: vietoje paprasto kainos pakėlimo tam tikrai prekei tiesiog rečiau daromos nuolaidos, kol galiausiai pakeliama ir kaina (po to vėl padarant gerų nuolaidų). Bet verslininkai juk išnaudoja paprotį. O tuo pačiu metu jį tik stiprina. Užburtas ratas.

***

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – rytoj. Mūsų kraštui reikia svajonių, kad galėtume judėti pirmyn. Ir štai tebūnie tai dar viena svajonė:

Lietuva ne tik be kalėjimų ir be vaikų namų, bet ir Lietuva be nuolaidų maistui. Lietuva – klestinti šalis, kur žmonės gali valgyti sveikai ir skaniai kasdien. Lietuva – šalis, kur natūralus jogurtas ir fermentinis sūris (o ne sūrio produktas) nėra prabangos prekė.

Taip, Lietuva gali, tikrai gali būti šalimi, kurioje prekybos centran atėję nusipirkti maisto žmonės nesijaus skurdžiai!

Tai – paprastas planas.  Tai Lietuva, dėl kurios ateities noriu dirbti. Pirmyn.

Nuotrauka – Aleksandro Macijausko. Lietuvos turguose, Nr. 263. Tauragė, 1973 m.
18 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 6 )

  1. Straipsnio mintis apie sieki isslaisvinti is nuolaidu psichozes sakyciau visai nebloga, taciau pateikti “pagrindiniai” argumentai yra visiskas niekalas.
    Lyginti ES ir LTRS yra visiskas absurdas. Ir ypac siame kontekste. Tai tik demonstruoja visiska neismanyma ir paika isterija. Tai yra taip pat nejautru ir kvaila, kaip kad koki menknieki ar apribojima skambiai lyginti su genocidu ar represijomis.

    Ir per kuri gala cia ES atsakinga uz nuolaidas ir akcijas? Kaip ji jus vercia ka nors daryti???Kaip ES uzdraudzia jums dirbti ir uzdirbti daugiau, kad galetumete rinktis ne nukainuota produkta arba taupyti ir pirkti mazesni kieki bet kokybiskesni produkta?
    Niekas laisvoje rinkoje jusu nevercia ir nevarzo, tik jusu paties apsisprendimas. Todel nereikia kaltinti visu is eiles, nepasiziurejus i veidrodi.
    ES galioja laisva valia, rinka, o ne planine 5mecio ekonomika. Dabar jus galite rinktis apsimoka/neapsimoka, skanu/neskanu, noriu/nenoriu. LTSR nebuvo jokio kito pasirinkimo.Jokio. Zmoniu valia, norai, net masiniai tikrai nieko nejaudino ir neturejo jokios itakos ir i juos niekas neatsizvelgdavo, ne taip kaip dabar.
    ES palieka laisva valia prekybininkams,konkurencijai, rinkai ir daugumos valiai (su tam tikra prieziura saugumo ir kokybes vardan)Prekybininku teise tuo naudotis ir pateikti pasiulyma. Jusu teise tuo pasiulymu naudotis, arba ne. Niekas su ginklu nestovi. Niekas nieko nevercia. Prekybininkai reguoja i tai kaip elgiasi zmones, i ka jie atkreipia demesi, kaip perka, ko jie nori, kas veikia. Situacija tokia, kad didzioji dauguma mielu noru uz nieka apskritai nemoketu, kad ir kokia butu ju finansine padetis. Gavimas ko nors pusvelciui yra vos ne sportinis interesas, o moketi uz ka nors ir moketi teisinga, padoria, normalia kaina yra vos ne kvailumo, islaidavimo ir nepagarbos simbolis. Nes na kam. Nes “negudru”, nes gudru ir gerai yra kuo nors pasinaudoti, islosti kito kaina is “susikombinuoti” .Todel uz “nuolaidu lietu” yra atsakingas pats vartotojas ir jo mentalitetas, o ne kas kitas. Tiksliau – vartotoju dauguma. O prekybininkai tik reaguoja i tai ko ji nori ir kas jai veikia. Norite pasikeitimu? Pradekit nuo saves. Savo artimos aplinkos. Nesinaudokite ir negarbinkite akciju. Jei tokiu bus daug – pokytis ivyks. Va jum ir esminis skirtumas nuo TSRS. Pokytis gali ivykti priklausomai nuo jusu valios.

    Apibendrinant: cia yra is esmes mentaliteto reikalas. Turime aplinka tokia, kokios nusipelnome, kokia aktyviai kuriame. Veiksmai turi pasekmes.
    Nenorite pigienu kulturos? Keiskite poziuri. Ikvepkite ir kitus. Nekriminalizuokite turto. Ne visas jis igyjamas blogais keliais. Pingai uzdirbami. Kaip jus norite, kad virsininkas jums moketu dosniai ir teisingai jei pats visur zvalgotes gauti kazka kaip imanoma uz mazesne kaina. Tai mentalitetas. Darbdavys taip pat dairosi “nuolaidu” darbuotojams, nes yra kas sutinka dirbti uz grasius. Yra daug tu kurie nelabai verti didesniu pinigu, nes neturi ju vertos kvalifikacijos, nes, is esmes, neturi ambiciju, noro, jokiu pastangu. Kazkas jiem turi duoti. Valstybe, ES, prekybcentris, darbdavys, etc. Kazkas turi juos gerbti,islaikyti ir vertinti tokius kokie jie yra su 0 pastangu, 0 motyvacijos. UZ KA?
    Mano nuomone, kiekvienas turetu gauti tiek kiek jis pats sukuria vertes. Klaidingas yra isivaizdavimas jog siai Zemei geriau vien jau nuo to,kad kazkas tiesiog yra,ir privalo buti islaikytas, net nieko neveikdamas.
    Niekas uz jus gyvenimo nenugyvens, niekas i burna sukramtyto maisto neides ir nuo jusu paciu kvailumo neapsaugos. Niekas ir neprivalo.

    1. Visiems:
      Žinote, kas yra svajonė? :) Kai svajoji ir protas klajoja ties vaizdiniu. Nesiruošiu niekur nieko draust, kaip kad baikštusis anonimas išsigando.

      Žinau, kad svajonė išsipildys, kai žmonės dirbs ne už duonos kąsnį, bet už teisę padaryti gerą darbą ir palikti savo pėdą istorijoje. Aš ir žmonės aplink mane į tai ir taikosi. :)

      O visi konkretūs planai…

  2. Tikrai šauni idėja – panaikinti akcijas ir parduotuvėse pradėti pirkti tik tai, ko iš tiesų reikia. Tačiau jei mes mėgintume įgyvendinti šią akciją “prieš akcijas”, tai ar reikštų tai, jog eidamas į parduotuvę pirkti sviesto ir matydamas, kad koks nors kokybiškesnis sviestas su akcija kainuoja litu pigiau nei Cento sviestas, turėčiau visgi pirkti Cento sviestą?

  3. Beje, jau kurį laiką turėjau užantyje šito įrašo pagr.mintį, bet postūmiu parašyti tapo pamatyta teplionė Pilies gatvėje Vilniuje:
    ce4de21ead9611e3ad1e12ed570e9379_8
    Viena iš įspūdingesnių pastaraisiais metais Lietuvoje matytų.

Leave a Reply to pb Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *