Svečias
2012-12-21

Šv. Kalėdos ir „Išsipildymo akcija“

Tekstą atsiuntė Justina Karlonaitė, VU Medicinos fakulteto studentė.

***

Lemputėmis papuošti medžiai bei namai, Katedros aikštėje stovinti papuošta eglė, daugybė skubančių žmonių didžiosiose parduotuvėse bei krintančios snaigės ir didelės pusnys lauke. Visa tai primena, kad šv. Kalėdos jau visai čia pat. Tačiau dažnam iš mūsų  šis metas neretai asocijuojasi su labdaringomis akcijomis.  Viena iš labiausiai žinomų- tai  „Išsipildymo akcija“, kuri nepaliauja žiemos metu skatinti siųsti pinigėlius.  Tačiau ar tikrai viskas taip akinančiai gražu?

Reikia pripažinti, jog šios akcijos tikslas kilnus – padėti vaikams, kurių nuoširdžios  šypsenos ir neišsenkantis smalsumas džiugina mus.  Visgi lazda turi du galus.  Norėdami padėti materialiai, jie fizinį bendravimą, dėmesio ir susirūpinimo rodymą perkelia į antrą planą. Tiesa, televizijos ir pramogų žvaigždės prieš žiemos šventes aplanko vaikus, augančius vaikų namuose ar sunkiai sergančius, praleidžia kartu laiką, įteikia dovanėles. Ir toks susirūpinimas tik vadinamuoju  „gerumo laikotarpiu“, t.y. gruodį. Vadinasi, kitu laiku galime nedaryti gerų darbų, pamiršti tuos, kuriems reikia dėmesio, bendravimo?

Deja,  kartais taip atrodo, ypač šiuo laikotarpiu, kai einant gatve matai skelbimus, skatinančius išpildyti vaiko svajones, televizijos ekrane matant numerius, kuriuos surinkęs gali paaukoti pinigus reikiamai medicininei įrangai. Ir visa tai propaguoja materialumą, suteikiant vis mažiau erdvės pamąstymui apie  fizinį kontaktą, kurio mažieji taip išsiilgę.
Vasarą  teko mėnesį praleisti kūdikių namuose.  Daugelis iš jų turi tėvelius, kurie karts nuo karto aplanko, tačiau tas bendravimas, ryšys tarp vaiko ir tėvų kitoks – šaltas, kartais net atmestinas. Tad asmenų (savanorių),  kuriems geri darbai reikalingi ne tik prieš Kalėdas, mažųjų priežiūra, bendravimas bei  fizinis prisilietimas yra labai svarbūs normaliam jų psichologiniam vystymuisi. Toks  pagalbos būdas daug veiksmingesnis  bei turintis ilgesnę  emocinę  vertę  nei gavus žaisliuką.

Be to, kūdikių namuose, kur savanoriavau, gyvena sutrikusio vystymosi vaikai. Tad teko pabendrauti su gydytojais, stebėti, kaip prižiūrimi tokie vaikai. Paradoksalu, bet šie mažieji mediciniškai geriau prižiūrimi, nei daugelis vaikų savo tikrųjų tėvų: beveik kiekvieną dieną masažai, mankšos, įvairiausi augančiam organizmui reikalingi vitaminai, vaistai, reikalingi sergančiam mažyliui, kasdieniai gydytojų vizitai ir pan.  Dar reikėtų paminėti, kad beveik kiekviename  kampe  mėtosi įvairiasplaviai ir įvairiaformiai žaislai. Tad tiems mažyliams  visolabo tereikia tik  meilės , aplinkinių dėmesio,kurie galėtų atsakyti į jų vaikiškus smalsius klausimus. Tačiau ne pingų…

Visgi derėtų atkreipti dėmesį į tai, jog dažnas šiuolaikinis žmogus dirba, gyvena taip, jog neturi laiko, kurį galėtų skirti apsilankymui vaikų namuose, nors ir norėtų… Tad skatinimai siųsti pinigus, deja,  tampa vis patrauklesni šiandienos įtemptu ritmu gyvenančiam žmogui. Taigi ar esant  tokioje  situacijoje pasirinkti materialų sprendimo variantą yra tinkamas apsisprendimas? Nemanau, nes, mano manymu, pinigų paaukojimas tėra savotiškas sąžinės priekaištų slopinimas,  materialumo prilyginimas geram darbui prieš Kalėdas. Žinoma, savanoriavimas yra tinkamesnis studentams ar moksleiviams. Džiugina tai , kad jie tuo ir pasinaudoja, nes būtent jų ir yra daugiausiai tarp savanorių.

Iš to, ką patyriau: duoti savo meilę,  laiką ir  šypsenas  kitam, ypač dar visai neseniai  į  pasaulį  įžengusiam mažyliui, yra neapsakomai gera. Ypač, kai sulauki nepakartojamo atasako – kūdikiškų nuoširdžių šypsenų.

-
Nuotrauka priklauso  Alexander N.
13 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 2 )

  1. Pritariu. Pats savanoriauju ir žinau, kad praleistas laikas su vaikais yra daug našesnis nei 3 Lt sms žinute. Ir daugiau jėgų reikalaujantis atsidavimas. Bet atlygis, kurė gauni iš vaikų, jų džiaugsmas, yra daug geresnis nei akcijos atrakcijos koncertas per TV.
    Ne Kalėdos gerumo metas, o visas mano gyvenimas turi būti gerumo metas ir matas :)
    +

  2. Ačiū už pasidalinimą, Justina!
    Tas gerumo akcijų gerumas tikrai kažkoks paradinis rodos, nors intencijas organizatorių ir ne mums vertinti. Vis dėlto daug sveikiau daryti gera tyliai, kai kameros nefilmuoja. Daug sveikiau ir tiems, kurie tą gėrį daro, ir tiems, kam jis yra daromas.

Leave a Reply to TT Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *