Marija Antanavičiūtė
2013-04-11

Spaudimas pakelti ranką

Nedidelėje universiteto auditorijoje ratu sėdi kiek mažiau ne dvidešimt studentų. Dėstytojai paklausus, ką šie maną apie gėjų santuokas, pritariamai pakyla keliolika rankų. Po kelių sekundžių prisijungia dar kelios. Nė vieno balso prieš, keli nedrąsiai prataria dar galvojantys. Sėdėdami ratu visi mato vienas kitą ir savanoriškai ištremti save į mažumą yra sunku, net kiek gėdinga. Beveik taip pat sunku, kaip šeštajame dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje prisipažinti esant homoseksualiu. Įdomu, kiek iš pritariančiųjų pakeltų rankas smerkdami homoseksualų santuokas, jei tokia būtų daugumos studentų nuomonė?

Pliuralistinės visuomenės margos: yra homoseksualių musulmonų ir katalikų, yra tokių, kurie slepia savo orientaciją, bei tokių, kurie ja didžiuojasi. Yra katalikų, kurie net nebendrautų su homoseksualiu žmogumi, o yra ir tokių, kurių nemažai draugų yra homoseksualūs. Neišvengiamai, katalikai patiria spaudimą vienu ar kitu būdu toleruoti homoseksualius žmones ir jų pasirinkimus. O kas toleruos katalikus ir jų pasirinkimus? Ar homoseksualūs žmonės turi toleruoti katalikus už tai, kad jie yra kokie yra?

Mano pasirinkimas tikėti, bei iš to ateinantis tikėjimas santuoka tarp vyro ir moters, nepadaro manęs mažiau žmogumi, kaip kad ir homoseksualai nėra mažiau žmonės nei katalikai. Nuo to neturėtų kentėti ir mano santykis su draugu, net jei mūsų nuomonės šiuo klausimu nesutampa. Katalikams, atrodo, tai sekasi lengviau nei patiems homoseksualams. Dažnai heteroseksualios santuokos šalininkai matomi kaip priešai ar keisto totalitarizmo atstovai, neleidžiantys teise į santuoką mėgautis visiems. O galbūt katalikai turėtų žvelgti į homoseksualios santuokos šalininkus kaip į totalitaristinio aparato atstovus, siekiančius atimti jų (t.y. katalikų) teisę į būtent tokią santuoką – tarp vyro ir moters.

Pliuralizmo šalininkai dažnai patys pamiršta, kaip reikia gyventi pliuralistinėje visuomenėje. Jie sterilizavo totalitarizmo sąvoką, matydami ją tik istorinėje perspektyvoje, moterų ir tik tam tikrų mažumų priespaudą. Neteigiu, jog katalikai šiandien užima išskirtinai mažumos poziciją (nors, katalikai pastaruoju metu tapo labiausiai persekiojama ir nemėgstama religija, užimdama ilgą laiką ten buvusio judaizmo vietą). Tik ta nemažos  dalies pliuralistų pozicija atrodo kiek hipokritiška: juk kažkas turėtų apsaugoti ir mūsų teisę pakelti ranką neigiančiojoje pusėje ar į akis pasakyti homoseksualui, jog nepritari jo teisei į šeimą (ir, nepaisant to, sugebėti išlaikyti jį draugu), nepatiriant spaudimo bei smerkimo.

 -
 Nuotrauka priklauso blinkingidiot.
9 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 9 )

  1. Nemaau, kad homoseksualūs žmonės netoleruoja katalikų. Jiems visiems būtų viskas gerai, jeigu kai kurie, išskirtiniai žmonės, kalbantys (arba dangstydamiesi) Dievo, bažnyčios, tikinčiųjų vardu nepultų siųsti jų į pragarą ar teigti, kad jie yra blogis ir dievas jų nemyli. Tokių žodžių atgrasomi homoseksualūs žmonės ir turi skeptišką požiūrį į tikinčius žmones, jie automatiškai tikisi būti žeminami, ir ginasi. Nemanau, kad čia jokia netolerancija katalikams ar jų pasirinkimams.

  2. Pirma, nelabai logiška nemėgti visų pasaulio žmonių vien dėl to, kad kai kurie jų yra melagiai. Taip pat yra kiek kvaila nemėgti visų katalikų vien dėl to, kad kai kurie iš jų graso homoseksualams Dievo neapykanta. Antra, gerai, jei tai būtų vien gynyba (vėlgi, gynyba nuo ko? Kodėl kalbėdami apie konservatoriaus ir liberalo vertybinius ginčus mes visada vartojam žodį “diskusija”, bet jei kalbam apie mažumas, tai jos “ginasi”. Katalikai juk gal irgi tik “ginasi), bet dažnai tai yra puolanti pozicija, nespėjus išklausyti paties asmens nuomonės. Dar daugiau, yra žmonių, kurie net būdami heteroseksualūs atvirai reiškia nepasitenkinimą (ir net neapykantą) katalikų atžvilgiu. Tiesa sakant, galbūt man reikėjo vartoti žodį “katalikybė”, o ne “katalikai”, nes būtent tai yra puolama ir kartais pamirštama toleruoti bei priimti kaip skirtingą nuomonę – vertybinė sistema, žinoma katalikybės vardu, o ne pavieniai asmenys.

  3. Marija, nepritarti nuomonei ir riboti žmonių veisksmų laisvę yra du skirtingi dalykai, kurių tau, kaip matau, nepavyksta atskirti. Niekas tau netrukdo turėti kitokią nuomonę ir ją reikšti. Gali turėti nuomonę, kad homoseksualų santuoka yra moraliai ar kaip kitaip neteisinga, ir tokią santuoką smerkti. Tačiau nei tu, nei bet kas kitas, neturi jokios teisės riboti žmonių laisvę atlikti veiksmus, kurie nedaro jokios žalos kitiems. Tu turi vieną nuomonę apie santuoką, kiti – kitokią. Ir kiekvienas turi teisę tvarkytis savo asmeninį gyvenimą pagal savo nuomonę. Tau kiti žmonės nepriklauso, todėl tavo kitokia nuomonė nėra priežastis įstatymais riboti jų veiksmų laisvę.

  4. Edai, jeigu žmogaus teisės yra aukščiau visko, tai tavo pasisakymas būtų visiška tiesa. Bet už vieno žmogaus teises juk yra svarbesnės dviejų žmonių teisės, už dviejų žmonių teises trijų ir t.t. kol priartėjame prie milijonų.
    Apskritai ar įmanomas žmogaus gyvenimas, jei jam nusispjaut į kitus? Ar gali žmogus gyventi be visuomenės? Ir kai suprasi, kad be tautos, be visuomenės nėra ir jokio “aš”, tai ir nekils tokie klausimai. Tai čia rašau vien pasaulietiškai mastant t.y. apribojant protą ir darant prielaidą, kad Dievas neegzistuoja.

  5. Pirma, Edai, man atrodo tau nepavyksta atskirti saviraiškos (įsitikinimų viešinimo) laisvės nuo veiksmų laisvės. Įsitikinimų laisvė yra nieko verta, jei kartu nėra ir galimybės tuos įsitikinimus reikšti. Aš apie tai ir kalbu straipsnyje: problema ne tai, kad kažkas trukdo mano veiksmams, ar aš trukdau kažkieno veiksmams, bet tai, kad kažkas trukdo mano saviraiškos laisvei, kai tuo tarpu iš manęs tikimasi priimti visų įsitikinimų išraiškas. Yra juokinga apsimesti, jog socialinis spaudimas, etikečių lipdymas ir pan. nesukuria įtampos, kuri trukdo žmonėms laisvai reikšti jų įsitikinimus. Antra, pritariu Vitalijui ta prasme, kad yra labai didelis klausimas, kas yra žala ir kada tu darai žalą – kitam žmogui, savo bendruomenei, savo būsimiems vaikams ar net visai žmonijai. Trečia, yra naivu tikėti, kad esi visiškai nepriklausomas ir visiškai nepriklausai nuo kitų žmonių. Tavo tapatybė – tai, ką galvoji apie save ir tavo veiksmai – yra taip stipriai paveikti socializacijos ir kultūros, kurioje gyveni, jog kalbėti apie visiškai individualios laisvos valios egzistavimą yra mažų mažiausia keista.

  6. Ar aš sakiau, kad kiekvienas žmogus gyvena atskirai nuo kitų?
    Aš nesuprantu, kaip jums gali atrodyti, jog prievartos naudojimas kitų žmonių atžvilgiu (taip, draudimas yra prievarta) yra kažkoks socialiai atsakingas veiksmas. Nematau nieko socialaus siekyje, kad dalis visuomenės gyventų pagal kitos dalies užgaidas. Manau, kad nepažeidinėjimas kitų žmonių teisių yra socialiai atsakinga, ir gyvenimas ne visuomenėje čia yra visiškai ne į temą.
    Marija, jeigu tu esi už gėjų santuokų įteisinimą, tada tu nesieki riboti kitų žmonių teisių. Tada džiugu dėl tavęs, o aš tave ne taip supratau. O jeigu tu esi prieš gėjų santuokų įteisinimą, tu darai prielaidą, jog gėjai yra tavo nuosavybė, ir jie turi tvarkytis savo asmeninį gyvenimą pagal tavo nuomonę.
    Kaip ir pati sakai, nėra aišku, kada daroma žala. Tai kodėl tada siūlai valdžiai nuspręsti, jog gėjų santuokos yra žalingos, todėl turi būti draudžiamos? O jeigu tu pati manai, kad tuokdamiesi gėjai tau daro žalą, esi laisva paduoti juos į teismą ir teisme įrodyti, kad jie tau pakenkė.

  7. Viskas kaip ir gražu, Edai. Tik viena problema: kas nustato kas yra socialiai atsakingas veiksmas, o kas socialiai neatsakingas? Kas tas autoritetas ar išmintingų objektyvių žmonių grupė? :)
    Gėjai yra ne Marijos nuosavybė, o visuomenės maženioji dalis. Ir visuomenė sprendžia kaip ji nori gyventi. Net jei tai būtų visuomenės užgaida, kaip kad tu įvardini.

    Tai čia vėl mastau pasaulietiškai. O iš bažnyčios mokymo pusės visai geras atsakymas su aiškiai įvardinta žala yra čia. Žala nėra daroma Marijai ar man tiesiogiai:
    http://dievogarba.wordpress.com/2013/04/15/kardinolas-schonbornas-pasisako-uz-homoseksualu-partnerystes/

  8. Edai, atrodo, tu girdi tai ką nori girdėti: nei straipsnio, nei komentaro objektas nėra gėjų santuokos legalizavimas ar pan. Objektas yra tikėjimo bei nuomonės išraiškos laisvė. Ne tiek teisė, bet laisvė reikšti be spaudimo ir neprarandant lygaus statuso su kitais.

Leave a Reply to Martynas Pilkis Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *