Emilija Pundziūtė Gallois
2013-06-29

Šis tas apie moteris – moterims (tinka ir vyrams :))

Šiomis dienomis verdant diskusijoms apie moteris sumaniau šį tą apie jas parašyti. Šis įrašas skaitytojui gali būti įdomus tuo, jog rašo moteris katalikė, tai yra, pagal paplitusį supratimą, užguita ir diskriminuojama vargšelė. Kartais sunku patikėti, bet visuomenėje kažkodėl vis dar gajus mitas, kad Bažnyčia moteris laiko kažkokiomis antrarūšėmis. Tokių užuominų esu girdėjusi net ir iš labai išsilavinusių žmonių. Jomis sunku patikėti ypatingai po tokio gražaus gegužės mėnesio, per kurį katalikai meldėsi Dievo Motinai, patriarchų ir pranašų Karalienei, išmintingajai Mergelei ir gerajai patarėjai. Ar galima sugalvoti gražesnius žodžius, skirtus labiausiai Bažnyčios garbinamam žmogui, iškeltam aukščiau už visus kitus – moteriai, Marijai. Ši moteris Katalikų Bažnyčioje turi tokią ypatingą vietą, kad man nesuprantami kaltinimai diskriminacija. Jos nejaučiu ir kasdieniniame tikinčiųjų bendruomenės gyvenime. Žinau, kad Dievas „sukūrė žmogų [..] kaip vyrą ir moterį sukūrė juos“ (Pradžios 1, 2-27); žinau, kad visi žmonės prieš Dievą lygūs; žinau, kad bendruomenė manęs laukia kaip pjūties darbininkės lygiai taip pat kaip laukia mano brolių vyrų; santuokos priesaikos formulė taip pat abiems sutuoktiniams vienoda. Na nebent tik tai, kad kaip moteris negaliu tapti kunigu. Tik nesprantu, kodėl turėčiau to norėti ir kuo galimybė tapti kunigu, padėtų labiau išsiskleisti mano, kaip žmogaus pilnatvei…

Savo tikėjimo mokiausi iš močiutės. Tarp daugelio puikių jos pamokų viena buvo ta, jog mergaitė turi būti išdidi. Tik augdama suvokiu šios pamokos tikrąją išmintį. Visų pirma, žinoma, tai susiję su seksualumu ir siejasi su dar vienu (dr. Nijolės Liobikienės) žymiu posakiu, „aš ne bet kas ir man ne su bet kuo“. Išdidumas, naudojamas saikingai ir su išmintimi, pasitarnauja ir kitose gyvenimo situacijose. Jis yra labai naudingas, pavyzdžiui, poros tarpusavio santykių sveikatai. Savo tikrosios vertės jautimas, gebėjimas oriai elgtis padeda renkantis tinkamą partnerį, ir su juo gyvenant šeimoje. Tik šis krikščioniškas išdidumas skiriasi nuo kitokio (vadinkime jį „pasaulio išdidumu“) tuo, kad krikščionė mergaitė būdama išdidi neerzina ir nežemina kitų. Viena yra išsirengti iki minimumo ir maivytis pagal principą „you can look but you cannot touch“, o kita – elgtis oriai ir viskuo, įskaitant ir savo išvaizdą, gerbti kitus, šiuo atveju – vyrus.

Moters išdidumas yra glaudžiai susijęs su šiomis dienomis aktyviai gvildenta tema – smurtu artimoje aplinkoje. Mergina, kuri dar santykių pradžioje nesugeba pasakyti „ne“ ir su pirmu, įtaigiau pasiūliusiu, tuoj gula į lovą, ateityje gali būti mušama. Nes vyras nevertins moters, kuri pati savęs nevertina. Deja, niekas išdidumo šiuolaikinių merginų nemoko, o atvirkščiai, visos reklamos, visi populiarūs moterų žurnalai kalba tik apie laisvą seksualumą. Tie patys lobistai, kurie siūlo „Kovos su smurtu prieš moteris“ konvencijas, siūlo taip pat ir lytinio ugdymo programas, kur jaunimas skatinamas „saugiai“ viską išbandyti. Paradoksalu, bet moters nepilnavertiškumas kažkodėl siejamas su tradicijomis, prietarais ir papročiais. Kai iš tiesų moterį preke verčia būtent jokių normų nesaistoma laisvė ir visais kanalais propaguojamas „modernus“ gyvenimo būdas, kur mergaitei būti skaisčiai ir dar nebandžiusiai yra beveik gėda.

Valdyti savo natūralų lytiškumą, pažinti savo kūną, įsilieti į moteriško ciklo harmoniją, pajusti savo, kaip gyvybės nešėjos vertę ir būti ne tik savo kūno šeimininke, bet ir atsakinga, nepamainoma visuomenės ląstele – štai daugybė galimybių pajusti savo, kaip moters, orumą. Betgi panašu, kad būtent su šitais „prietarais“ kovos tie, kurie nepažindami nė trečdalio tų tradicijų apie kurias kalba, skuba jas nurašyti tarptautinėse konvencijose…

-
Nuotrauka priklauso  the girl who tamed the tiger.
64 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 10 )

  1. Man labai patinka judėjimo “christian women against femen” facebook paskyra, kur tikinčios moterys iš įvairių Europos valstybių dalinasi savo nuotraukomis su įvairiais šūkiais: esu tikinti, ir tuo didžiuojuosi; man nereikia feminizmo, nes esu moteris, o ne feministė ir t. t. Labai džiugu pamatyti, kad tiek daug sveikai mąstančių moterų yra :)

    Kita vertus, diskriminacijos yra, kaip ir visuomenėje, taip ir Bažnyčioje. Bet kaip teisingai Emilija pastebi, tai daugiau susiję su asmenybės nebrandumu apskritai nei su krikščionybe, kuri yra antidiskriminacinė ir antisegregacinė religija. Tik geriau ją pažinti ir uoliau praktikuoti netingėkim.

    Kaip neseniai vedęs vyras sakau atvirai – ori, savo vertę žinanti mergina, o ne išsidarkiusi viliokė yra tokia, kokios ieškai norėdamas kurti santykius visam gyvenimui. Nors dabar visur vaizduojami ir apdainuojami bukoki romantiški įsimylėjimai… Ką gi, nėra to blogo, ko negalėtume panaudoti siekdami didesnio gėrio :) Net tokia kultūrinė aplinka, kelianti tiek iššūkių su savo brukamu “laisvu elgesiu” irgi gali tapti puikia proga rimtam pokalbiui ir dalinimuisi patirtimi.

  2. Gražiai parašyta. Po Ivanausko muziejumi yra toks požeminis tunelis, jis išvedžiotas vamzdžiais laidais, jame tamsu, šiek tiek primena labirintą. Tunelio pradžioje yra rūbinė, kurioje kiek man teko matyti vis sėdėdavo tokia miela pagyvenusio amžiau moteris. Dažniausiai ji skaitydavo knygą, o vos tik įeidavo kas pas ją, ji tuo puldavo kalbinti.. Matyt nuobodoka ištisą dieną sėdėti po žeme esančioje rūbinėje. Pro gale rūbinės esančias duris buvo galima patekti į siaurą plytelėm išklotą koridorių – šiek tiek panašų į tą kuris yra klinikose po žeme. Nežinau kokio jis buvo dydžio, Aš vaikščiojau tik nedidelėje jo dalyje, daugiau nemačiau.

    Tačiau ką aš noriu pasakyti.. Tame koridoriuje kiek vieną rytą sutikdavau tokią pasišiaušusią, be kelių priekinių dantų, gan nesenyvą, bet labai susenusią moterį. Jei pamatyčiau ją gatvėje – sakyčiau elgeta. Bet čia ji dirbo valytoja. Nėra kito tokio žmogaus, su kuriuo sveikindamasi būčiau jautus šitokią pagarbą. Gatvėj sutikti bomžai labiau išdidūs už ją. Ji su savo nuolankumu, susitaikymu, ir savotišku noru bendrauti nepaisant to kad ji tėra požemio valytoja – man kelia daugiau pagarbos negu išdidusi Lietuvos prezidentė.

    Galiausiai – išdidumas be proto ir išminties yra baisi yda. Protu ir išmintimi ne visi vienodai apdovanoti. Jei nėra proto – geriau te nebūna ir išdidumo. Jei yra protas geriau kuo mažiau matosi išdidumas.

    p.s. atsiprašau už ilgą komentarą. Kada nors išmoksiu rašyti trumpai.

  3. Nieko nėra įdingiau, kaip cituoti Bibliją be bažnyčios mokymo konteksto. Lukai, gal geriau paskaityk Jono Pauliaus II Mulieris dignitatem.

  4. Rytų išmintis teigia, kad vyrai turi išsiugdyti dvi savybes. Pirmoji – tai sugebėjimas kontroliuoti savo jusles. Lemiamas žodis aukėjant berniukus priklauso tėvui. Jeigu suaugęs vyras nesugeba kontroliuoti savo juslių, vadinasi, jis negali laikytis disciplinos ir todėl gyvenime nieko doro nepasieks. Be to, jo bus silpna energetika. Šeimoje tai pasireikš tuo, kad artimieji į jį žiūrės iš aukšto nelaikydami jo lyderiu.
    Antroji – gebėjimas rūpintis kitais. Vyras yra žmogus, gebantis rūpintis ir globoti.
    Mergaitei būtina išugdyti dorovingumą – jis suteikia jėgos, kuria ji gali paveikti vyrą. Jeigu moteris neturi šitos savybės, ji nei pati bus laiminga, nei suteiks laimės kitam.
    Antroji savybė – gebėjimas pasitenkinti esama padėtimi. Prisiminkime senę iš pasakos “Auksinė žuvelė”, kuri norėjo vis daugiau, kol galiausiai sugriovė santykius su savo seniu.

  5. Su šita pastraipa smarkiai nesutinku
    ‘Moters išdidumas yra glaudžiai susijęs su šiomis dienomis aktyviai gvildenta tema – smurtu artimoje aplinkoje. Mergina, kuri dar santykių pradžioje nesugeba pasakyti „ne“ ir su pirmu, įtaigiau pasiūliusiu, tuoj gula į lovą, ateityje gali būti mušama. Nes vyras nevertins moters, kuri pati savęs nevertina.’

    Smurtas šeimose egzistuoja dabar, egzistavo ir prieš 100 metų, kai prarasti nekaltybę iki santuokos buvo didelė negarbė. Tik tada moterys negalėjo pasakyti ‘ne’ ir nutraukti smurtą, skirtis, nes tai vėlgi atneštų gėdą ir visuomenės nepripažinimą.

    O tai, kad kai kurie vyrai nevertins moterų kurios ‘laisviau elgiasi’ yra jų problema, ir tai neturėtų vesti ir niekaip pateisinti smurto.

    Na ir dar pakomentuosiu TT citatą ‘man nereikia feminizmo, nes esu moteris, o ne feministė’. Čia logiško mąstymo kaip tik nėra :) Jei jos autorei feminizmo nereikia – tai gerai, bet pasaulyje vis dar egzistuoja daugybė moterų, neturinčių jokių teisių ir laisvių, ir joms feministinio judėjimo reikia.

  6. Kriste, gyvename šiandien, o ne prieš 100 metų :)
    Antra, kova už teises ir laisves yra būtina ir ji vyksta. Bet manyčiau didžiausia bėda yra tada, kai žmonės nemoka gerbti vienas kito. Būna, kad ir moterys vyrų negerbia, ypač šiandienos visuomenėje.
    Jei grįžtant prie citatos, ji puikiai parodo, kad kartais feminizmo atstovės kovoja ne už moteriškumą ir ne už moters teises, o už labai savitą jų interpretacija, kuri nepatinka nemažai daliai pačių moterų.

  7. Lukai, skaitant Bibliją VISADA PRIVALU atsiminti, kad, pirmiausia, Biblija yra parašyta žmonių rankomis, kurie gyveno visiškai kitoje kultūroje ir turėjo visišai kitokią pasaulėjautą nei mes. Net Jėzus kritikavo žydų tradicijas, kurios buvo ir yra ydingos, o dabar ir patys žydai daugelio jų atsisakė (dabar rask tu tokį žydą, kuris žmonai rašytų skyrybų raštą dėl to, kad rado gražesnę moterį ir ją vesti nori ar, kad jo žmona kažkuo jam neįtiko. Toks elgesys pas juos nėra skatinamas kaip, kad buvo gerokai anksčiau). Antra, cituoti vieną Biblijos eilutę, atmetant viso teksto, iš kurio ji ištraukta, kontekstą ir bendrą visos Biblijos mintį, reiškia iškraipyti pačią Bibliją, išsityčioti iš jos. Trečia, ją reikia skaityti, atmenat Bažnyčios mokymą ir Biblijos aiškinimo tradiciją (pradedant nuo bažnyčios tėvų).

    Kriste, anksčiau moterys, dažniausiai, negalėdavo rinktis savo būsimų sutuoktinių, nes tėvai neleisdavo.Bet dabar gali. Bet anksčiau moterys save gerbdavo, dažniausiai. Už tai ir iš vyrų, dažniausiai, susilaukdavo pagarbos. O dabar vis retesnė mergina save gerbia ir parodo vyrams, kad ji nėra jų žaisliukas. Be to, ir anais laikais būdavo ne tik taip, kad smurto šeimoje atvejais moterys galvon gaudavo, bet būdavo ir atvirkščiai. Vis dar pamenu kaip močiutė man pasakojo apie tai kaip jos prosenelė atpurtė savo vyrą nuo išgėrinėjimo, pakeldama karčemoj tokį šumą, kad net savininkas jį išvarė ir uždraudė grįžti, bijodamas dar didesnių nuostolių patirti ir kaip senelio motina savo vyrą pamokė nekelti rankos prieš ją. Jam besiruošiant ją mušt, jis taip gavo atgalia ranka, kad net į griovį įkrito. :D Po to nė nedrįso kelt rankos.

Leave a Reply to Jolanta Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *