Juozas Šutas
2015-04-21

Sakė, ten muša, sakė, tyčiojasi

jonava.info

Kalbėti apie šauktinių sugrąžinimą originaliai dabar sudėtinga, nes kalba visi. Vienas vaikinas, jei jį pašauks, žada persišauti koją, kad neprarastų 9 mėnesių socialaus gyvenimo (originalu!). Kiti nenori aukoti karjeros, tačiau nemaža dalis ir džiaugiasi šia naujiena. Kadangi kariams viešai komentuoti politinės ir karinės vadovybės priimamus sprendimus tiesiog nedera, pakomentuosiu šį tą paprastesnio. Sakė ten muša, sakė tyčiojasi…

Muštynės kariuomenėje yra laikomos nestatutiniais santykiais. Jokia bausmė negali būti smurtinė.  Gavus neteisėtą įsakymą, kario pareiga yra įsakymą ne vykdyti, o apie tai pranešti aukštesniam vadui. Eilinių karių tarpusavio santykiai margesni. Komanda šlifuojasi ir kyla nesutarimų. Bet juos aiškintis kumščiais yra per daug rizikinga dėl gyvenimo viešumo. Budintis seržantas, pamatęs mušeikas, paprastai tik sutrina rankomis – kokią geresnę bausmę sugalvojus. Paprastai viskas baigiasi, kai visi juokiasi susiėmę už pilvų – net ir mušeikos. Jeigu ir vyksta koks nors pastovus kabinėjimasis, tik tavo paties kantrybės reikalas, ar pasiliksi žodžių kovoje, ar pasiduosi provokacijai. Tačiau mes mėgstam susikibti, nes jėgas juk reikia išmėginti, nes taip juk smagiau.

Patyčios. Greičiau traukimas per dantį. Tai vyksta taip dažnai, kad tampa tarsi neatsiejama gyvenimo dalimi. Įsivaizduokite, kad 2 mėnesius gyvenate su viena kompanija. Kartu mokotės, valgote, prausiatės, sėdite gretimose tualeto kabinose, miegate tame pačiame kambaryje, palapinėje ar apkase. Ir taip pusmetį, metus, trejus… Tad ar galima pykti, kai juokiamasi, kai kažkas iš 10 metrų aukščio šokdamas į baseiną prisiplojo, susiplėšė plafkes, o akys žvairavo į visas puses? Ar kai kažkam už kalbėjimą pietų metu liepė valgyti su kiniškom lazdelėm (sriubą irgi)? Ar kai kažkas, neišlaikęs fizinių normatyvų testo, visus iš eilės tikino, kad jo jėga prote, o po to gavo 2 skolas?

Juokimasis iš visko ypač padeda prastumti ilgas dienas miškuose, padeda užmiršti nuovargį ir dovanoja linksmas istorijas, kurias po visko taip gera prisiminti. Net jeigu istorijos herojus tu pats, tai niekis. Kiekvienam kažkas nutinka, kiekvienas akimirkai patenka po padidinamuoju kolegų stiklu. Bet svarbiausia, kad nebūtų peržengta riba, kai ištisai juokiamasi iš kažko, dėl ko žmogus visai nekaltas. Pasitaiko, kad ant vieno žmogaus važiuoja dažniau ir stipriau, bet nebent dėl visiškai nesugyvenamo charakterio ar absoliutaus pastangų nerodymo, kai tai kenkia komandos gerbūviui (nei savęs gerbia, nei kitų). Jokiu būdu neteisinu patyčių, tik sakau, kad kariuomenėje per dantį traukia dažniau ir su tuo reikia susitaikyti. T.y. atsisveikinti su puikybe ir garbės vaikymusi.

Tikimybė, kad kariuomenėje gausi pasimušti ar atstovėti patyčias yra lygiai tokia pati kaip ir civilio gyvenime. Gal net mažesnė. Mokykla ar darbas juk irgi nėra angelų darželis. Visi esame iš tos pačios visuomenės.

Galima giliai įsižeisti dėl įvairių dalykų, bet kariuomenėje ruošiamasi mūšiui. Ten švilpia kulkos, kontūzija sprogimai, žūsta atsitiktiniai žmonės ir dar reikia mąstyti, kaip įvykdyti užduotį. O galima ir į nelaisvę pakliūti, kaip šie ukrainiečiai. Ten ir muša, ir tyčiojasi. Karo proza žiauri ir neteisinga. Bet stodamas į kovą turi būti tikras kaip pats Klauzevicas, kad tavo karas yra dėl geresnės taikos. Kas tai bebūtų, santvarka ar tiesiog geresnė visuomenė.

Nuotrauka priklauso www.jonava.info
26 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 4 )

  1. Tik viena bėda su šiuo straipsniu. Karys nėra lygu šauktiniui. O kad vyriška kompanija grubesnė, tai nieko čia blogo. Bet kalba ne apie grubumą, o apie kraštutinumus. Įdomu būtų, kiek iš tiesų nestatutiniai santykiai būdavo toleruojami šaukinių gretose, nes kalbų sklinda įvairių.

  2. Šauktinis yra karys, duoda tokią pačią priesaiką kaip ir bet kuris savanoriškai atėjęs. Girdisi įvairių kalbų apie praeities šauktinius. Didžioji jiems vadovavusių turėjo tarnybos raudonojoj armijoj patirties – kaip su manim kadaise, taip aš su jais dabar. Bet turėkim omeny 7 profesionalios Lietuvos kariuomenės metus. Dabartinį požiūrį į kraštutinumus stengiausi aprašyti. Nemanau, kad šauktiniai viską staiga apvers aukštyn kojom.

  3. O ką daryti, jeigu vadas sukomanduoja: “Ramiai. Lygiuot. Žygiuot. Virvę imt. Pasikart.”. Ir paduoda virvę. Kas gali garantuoti, kad tokių įsakymų nebus?

Leave a Reply to tt Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *