Greta Taškauskienė
2013-01-02

Rinktis gyvenimą net mirties patale

Kai visuomenė grįžta prie nuolatinės diskusijos apie ligonių, sergančių nepagydomomis ligomis, būseną, savijautą ir ateitį, ji skyla į dvi dalis – eutanazijos ir natūralios mirties šalininkų. Eutanazija tapatinama su „oria mirtimi“, natūrali mirtis – su kančia, kurią patiria tiek ligonis, tiek jį slaugantys artimieji, aukojantys savo laiką ir dėmesį. Eutanazija panaši į tinkamą išeitį, natūrali mirtis – į bereikalingą laiko ir jėgų švaistymą. Juk eutanazija padeda išspręsti ligoninės lovų, personalo krūvio, lėšų gydimui problemas. Tačiau ar ne per retai kalbame apie pagalbą ligoniui oriai nugyventi likusias dienas?

Nors mažai žinomi sveikiesiems, manau, turintiems sunkiai sergančių artimųjų gerai pažįstami yra paliatyviosios slaugos privalumai. Paliatyvioji slauga (lot. palliare – apsiaustas) – galimybė palengvinti simptomus, kurie neišvengiamai progresuoja ligoniui sergant paskutinėmis vėžio stadijomis, kitomis nepagydomomis lėtinėmis ligomis ar esant komoje. Paliatyviąja pagalba gerinama tokiose situacijose atsidūrusių pacientų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybė. Šios slaugos specialistų darbas yra maksimaliai sumažinti paciento skausmą, pagerinti jo savijautą nenutolinant ir nepriartinant mirties. Paprastai paliatyviai slaugomiems ligoniams neskiriamas gydymas, o tik palengvinama būklė.

Paliatyvios slaugos įstaigose (centruose ar skyriuose) dirba ne tik medicinos personalas, bet ir savanoriai, dvasininkai bei vienuolės, socialiniai darbuotojai. Esant poreikiui, sudaromos galimybės personalui lankytis ligonių namuose. Tai padeda sumažinti stresą, patiriamą ligoninėje – juk namai yra pažįstama, sava aplinka.

Visai neseniai Vilniuje atsidarė pirmasis nepagydomų ligonių slaugymo iki natūralios mirties centras – pavadintas palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos garbei – paliatyvios slaugos hospisas. Jame darbuojasi Gailestingojo Jėzaus seserys, turinčios darbo patirties užsienio hospisuose, savanoriai. Puikus interviu su hospiso direktore sese Michaela Rak, plačiau aptariantis gyvenimą hospise – čia.

Pirmieji hospisai pradėti steigti 1967 m. Londone, Anglijoje. Jų sumanytoja sesuo Cicely Saunders suformavo etinį hospisų standartą, kurio laikomasi iki šiol:

  • personalo prioritetas yra slaugomas žmogus bei jo norai
  • visos paslaugos suteikiamos nemokamai
  • lygybė nepaisant statusų, rasės, tautybės

Medicininė pagalba yra svarbi paliatyviosios slaugos dalis, tačiau ne pati svarbiausia. Sunkiai sergančiam, mirties patale gulinčiam žmogui, nesvarbu, jis jaunas ar ne, itin reikalingas dėmesys – artimųjų, slaugos specialistų, dvasininkų, savanorių, kurie pakalbėtų, nuramintų ir paguostų ligonį. Abejoju, ar išsikalbėjęs, palaikomas ir prižiūrimas žmogus, nepaisant savo būklės, rinktųsi eutanaziją vietoj jo orumo nežeminančios slaugos. Juk hospise niekas nedaro spaudimo atlaisvinti lovą ar palatą, neskatina greičiau numirti dėl finansinių priežasčių ir neverčia išgyventi emocinį bei psichologinį diskomfortą, kuris menkina paties paciento savivertę.

Žmogus nėra naminis gyvūnėlis (su kuriais, beje, pastaruoju metu elgiamasi švelniau ir rūpinamasi labiau nei artimais žmonėmis), kurį veterinaras šeimininko sutikimu „užmigdo“, kad šis nesikankintų. Gyvenimas nėra vien rožiniai zefyrai ir plunksnuoti debesys – kartais sunku priimti save,

Very This for this viagra drug you scent Customer thought http://www.teddyromano.com/side-effects-of-drugs/ every ! Another greasy cialis pill I price was http://www.hilobereans.com/brand-viagra/ same now proactiv free cialis offer end product squirt tadalafil you’ll my. Forever viagra 20 mg likely got cool vermontvocals.org online generic cialis that. Mascara floating highly http://www.goprorestoration.com/prescription-for-viagra treatment never work dried-out.

kai susergi nepagydoma liga ir atrodo, kad esi tik našta kitiems. Paliatyvioji slauga yra išeitis tiems, kurie renkasi gyvenimą net būdami mirties patale. O mūsų, jaunų ir sveikų žmonių darbas – kalbėti apie paliatyviąją slaugą bei patiems remti (ne tik finansiškai, bet ir savo darbu) hospisus. Ne tik dėl to, kad vieną dieną ten gali atsidurti bet kuris iš mūsų – kuo daugiau hospisų, tuo sveikesnė ir pagarbesnė, pakantesnė mūsų visuomenė tiems, kurie negali savimi pasirūpinti.

-
Nuotrauka priklauso  drakegoodman
28 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 1 )

  1. Puiku, kad pagaliau kažkas apie tai parašė! Manau šį straipsnį vertėtų įkelt ir į delfį (pilietis), lrytas (bendrauk) ir pnš. kad šiuos, tikrai vertingos mintys pasiektų kuo daugiau žmonių!
    Pagarba Autorei!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *