Gabrielius Satkauskas
2016-06-17

Reaguoti (,) nereikia (,) tylėti LGBT klausimu

tinklr.foto_2016 06 17Kiekvienas žmogus turi pareigą reaguoti blogio akivaizdoje. Blogis visuomenėje įsigalėja tiek, kiek geri žmonės tai leidžia. Tad matydami pikta darančiuosius – juos sudrauskime. Nebūkime tik žodžio klausytojai, kurie šiais metais tevaikšto į paskaitas ir katechezes apie gailestingumą, bet patys negyvena gailestingumu. Ar jau pamiršome, kad vienas iš gailestingumo darbų sielai yra pikta darantį sudrausti? Ir tai jokiu būdu nėra grūmojimas kumščiu, tačiau drąsus ir tvirtas broliškas pabarimas, kuris kyla iš artimo meilės.

Netrukus Vilniaus centre vyks LGBT eitynės. Nemaža dalis teigia, kad į tai niekaip nereaguos ir tyliai ignoruos, mat bet kokia reakcija pasitarnautų LGBT judėjimo skleidžiamai žiniai. Bet ar ne per vėlu tylėti? Juk visą šią žinią jau ir tai jai palankios populiariausios žiniasklaidos priemonės masiškai ištransliuos, nesvarbu ar bus kas atėję protestuoti ar ne. Jau per vėlu ignoruoti, užtvanka išgriuvo, upė pasruvo, laikas eiti ir nustatyti jai krantus, nes žmogaus teisės nėra begalinės, absoliučios. Juolab, kad neseniai sekuliarumu pasižymintis Europos žmogaus teisių teismas vienoje byloje išaiškino, kad gėjų teisės tėra politinis reikalavimas, kuris jokiu būdu nekyla iš žmogaus prigimtinių teisių1. Basta. Aš gimiau šeimoje, tu gimei šeimoje, visi gyvename demografinėje duobėje. Baikime trypinėti vietoje ir abejingai gūžčioti pečiais stebėdami margus išsišokimus. Sureaguokime.

Ar LGBT eitynės negalėtų mums būti paskatinimas labiau susitelkti dėl šeimų gerovės? Ar šis reiškinys nėra mums lyg koks priminimas ir lakmuso popierėlis, kad šeimos yra apleistos ir nusilpusios? Ar homoseksualistų judėjimo pavogtų bei pasisavintų margaspalvių taikos vėliavių gausumas nekelia mums gėdos dėl nepilnų ir masiškai besiskiriančių šeimų, kurių vaikai nematydami vieno iš tėvų pavyzdžio ir susirgę lyties tapatumo sutrikimu žygiuoja tokiose eisenose? Tai savotiškas priekaištas mums patiems, kad grėsmės šeimai akivaizdoje per mažai susikoncentruojame į tai, kas išties svarbu.

Kiekvienas pagal savo galimybes turime sureaguoti, negalime tylėti. Tačiau privalu reaguoti taikiai, pagarbiai, broliškai, nepamirštant, kad už kiekvienos etiketės, profesijos, socialinio statuso glūdi lygiateisis asmuo. Nepamirštant, kad tiesa be meilės žudo ir kol nesi pasiruošęs besąlygiškai mylėti (mylėti, o ne toleruoti – mat tolerancija teveda į abejingumą kito atžvilgiu, o ne jo asmeninio gėrio siekimą), tai geriau savo tiesą pasilaikyk sau. Kovok prieš nuodėmės struktūrą iš visų jėgų, draskykis ir plėšykis, telk bendraminčius ir nuversk žmogaus teisių stabus, bet tai daryk vedamas maldos ramybės ir Dievo valios vykdymo. Ir taip pat pastebėk, kada reikia sustoti, kada jau prasideda kito asmens orumas bei laisvė. Nepažeisdami minėtų dalykų, broliškai įkrėskime jiems proto, kad jie pažintų tiesą ir galėtų laisvai pasirinkti, nes pažinta tiesa įpareigoja.

Tavo brolis ar sesė klysta. Galbūt jis to nesuvokia, nes niekas jam deramai ir pagarbiai to nepaaiškino. Tokiu atveju tavoji tyla jį paliks nelaimėje ir tau užtrauks atsakomybę, ir priešingai – rūstus kumštis jam dar labiau užkietins širdį ir atitolins jį nuo tiesos. Išeik į gatvę ir protestuok, taikiai protestuok. Kaip gailestingasis Tėvas, kuris laukia pargrįžtant. Kuris negrūmoja kumščiu, bet viltingai laukia ir meldžiasi. Nesislėpk, sureaguok. Parodyk, kad lauki ir esi pasiruošęs pagelbėti, atspindėk gailestingas Tėvo akis, gailestingas Jo rankas. Būk gailestingas kaip Tėvas – misericordes sicut Pater. Būk gailestingas, kad būtum palaimintas, juk dabar Šventieji Gailestingumo metai. Ar jie skirti tik mums? Ne. Išeikime, gailestingai sudrauskime, gailestingai patarkime, gailestingai melskimės. Gailestingumo durys atvertos, kad pro jas galėtum išeiti ir būti gailestingi kaip Tėvas. Išeikime į misiją, sekime paskui Popiežių, sekime paskui Kristų!

„Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5, 7).

Nuotraukos šaltinis: bustedhalo.com

1 http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-06-10-eztt-draudimas-tuoktis-homoseksualiems-asmenims-ju-nediskriminuoja-ir-nepazeidzia-ju-teises-i-privatu-gyvenima/145447

25 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

  • Susijusių įrašų nėra

Komentarai ( 7 )

  1. kritikuot, piktintis ir mokyti yra lengviausia… ar buvo ar yra nors vienas straipsnis ar nuoroda, kur be mokytojo ar aiškiaregio tono bandoma įsiklausyti į daugelio, eitynių pusėje atsiradusių, žmonių situacijas, kur ne grūmojama ir aiškinama kaip jie pasiklydę ir kaip jiems reikia grįžti į teisingą kelią be konkretaus žmogiško patarimo, bet gailestingai ir žmogiškai ištiesiama pagalbos ranka… kur nors vienas kontaktas, kuriuo šie žmonės galėtų kreiptis kad gautų bent galimybę pasidalinti savo istorija ir gauti bent minimalią pagalbą grįžimui į teisingą ir ramybe dvelkiantį gyvenimo kelią… manau ne vienas eitynių dalyvis viduje išgyvena baisiausias kančias, ne vienas vienišais vakarais vaikšto arti savižudybės slenksčio ir žiniasklaidoje teranda kritiką, mokymus arba nieko vertą “palaikymą”, bet nulį konkrečios pagalbos ar įsiklausymo į jo situaciją ir supratimo… ir sunku įsivaizduoti koks skausmas tvyro tikinčiais save laikančių tokių žmonių širdyse… manau visiškai neteisinga, kad daug tuščių ir beverčių “pamokymų” (teisingiau pamokslų) ateina iš bažnytinės aplinkos, bet jokio konkretaus kontakto, kur tas žmogus nuėjęs galėtų būti savimi ir savo situacijoje gauti konkretų paprastą patarimą, kur juo būtų gailestingai ir nuoširdžiai pasirūpinta… Gailestingumo metai, bet jiems gailestingumo – nulis… aišku jau šis tas kad paskutiniu metu internetinėje erdvėje pasirodo klausimas apie tokių žmonių sielovadą, tačiau jis kol kas “kabo” ore be jokio atsakymo… apie panieką ir nesiskaitymą su šiais žmonėmis iš kunigų lūpų (pvz. kun. A.M., kam reiks – supras) jau net ir nekalbėsiu, nes tai būtų virš kritikos ribų…

      1. dėkui, ši programa žinoma ir išbandyta, reikalas tame kad ji tik teoriškai su šiomis problemomis susijusi. Realybėje ją lanko 90% bažnytinės aplinkos žmonių, kurių didžioji dalis pagyvenusios moterys, tad šių problemų sprendimui tikrai ne ta aplinka. Pagalba pagal šią programą tikrai praverstų ir manau būtų naudinga, bet ji turėtų būti arba individuali arba formuojama bent viena grupelė, kurioje būtų tik tokie žmonės kurie šį klausimą tikrai suprastų ir vieni kitų nesivaržytų, o ne tai kad programa kaip ir tai sprendžia, bet aplinka kurioje turėtum apie ją kalbėt visiškai ne ta, greičiau būtum skėčiais ir rankinukais sumuštas nei išgirstas ir suprastas.

    1. Cit.: “Gailestingumo metai, bet jiems gailestingumo – nulis…”

      Nesutinku, kad jiems nenorima padėti. Visi tik ir metasi jiems patarinėti, ką daryti, kur kreiptis, dauguma žada pasimelsti, ir t.t. (Aš jau nekalbu apie tuos, kurie pritaria homosąjungų įteisinimui, nes tie tai iš viso neriasi iš kailio, norėdami jiems padėti pagal savo supratimą.) Kitas klausimas, kiek tokia ir kitokia pagalba, kuri jiems siūloma tų paprastų žmonių, iš tikrųjų yra reikalinga jiems patiems ir veiksminga.

  2. O ar gailestingumas negali tapti pačių LGBT ginklu? Turiu omenyje, kad jie pasinaudos savo pažeidžiamumu, savo nepagrįsta “naująja” genderistine teorija, kad mus pačius padarytų priklausomais nuo jų.
    Kitu atžvilgiu šia gailestingumo sąvoka galima ir pamojuoti, bet svarbu ir praktinis katalikų susivokimas, kad maldos neliktų maldomis, bet ir atoveiksmiu, kuris ieškos kompromiso. O ji būtinas.

  3. Gerai žinomas dvasingumo principas teigia, kad norint išrauti iš savęs (o ir visuomenės) kokią nors ydą, reikia nukreipti jėgas į tai ydai priešingos dorybės praktikavimą. Taigi, šio straipsnio vertingiausia dalis yra ta, kur kalbama apie susitelkimą vardan šeimų gerovės, kad vaikai augtų pilnavertėse šeimose, matytų mylinčių tėvų pavyzdį ir laikui atėjus patys tokiais taptų. Bėda ta, kad pasirūpinti šeimomis yra ilgas, nuoseklus darbas, kurį net nelabai aišku nuo ko reikėtų pradėti tokioje pasimetusioje visuomenėje be lyderių. Daug lengviau pagrūmoti pirštu tiems, kurie savo iššaukiančia eisena bado visuomenei akis, liudydami, kad jais savo laiku nebuvo sugebėta pasirūpinti.

  4. Man labai liudna skaityti tokius straipsnius. Si menesi Osle prazygiavusiame Oslo parade sutikau ir baznycios atstovus. Ne protestuotoju, o palaikanciuju puseje: ” Church for Pride ”, ir zmones ejo ir kalbejosi ir aiskinosi ir gilinosi i baznycios pozicija siuo klausimu, visi vieni kitiems besisypsantys ir atviri dialogui. O koki dialoga jus sulote savo protestais? Ir kur Jusu nuomone jis turetu vykti ?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *