Linas Braukyla
2014-06-25

Puota

1 pav

Vykusi šventė yra bendro gėrio forma. Ji yra kaip kamieninė ląstelė — tinka visur. Tikras, nesuvaidintas, nepriverstinis, nestimuliuojamas ir nekartus džiaugsmas visada gelbsti; jis turi galią lopyti žaizdas. Kad ir kas suktųsi galvoje, gerumo impulsas visada mintis stumtels gera linkme. Todėl gera šventė yra reto tipo dovana, nes ji negali neįtikti sveikinamajam.

Negalėčiau beveik nieko pasakyti apie aukštuomenės pobūvius, tačiau noriu pasitelkti žodį „puota“. Jis turi iškilmingumo aurą. Puotos nėra įprasti sambūriai, tai didelės ir džiaugsmingos šventės, pasižyminčios išskirtiniu pasirengimu. Nuojauta kužda, kad jos prastos tiek, kiek remiasi perdėtu manieringumu, puikybe ir neprotinga prabanga. Tačiau jų sėkmė glūdi netoliese: stebuklingoje atmosferoje, kurią sukuria visi dalyvaujantieji savo apranga, savo elgesiu, savo laikysena online casino — savo įnašu. Puota laikytina šventės idealiuoju tipu: mąstant apie antrąją, pravartu mąstyti ir apie pirmąją.2 pav

Gėris, kuris spinduliuoja tikroje šventėje, vertas savo užmokesčio. Verta mąstyti, kaip įveikti tą trumpą, bet pavojingą sąstingį šventės pradžioje. Verta pasvarstyti, kaip pralaužti kasdienę ironišką ir uždarą apsauginę laikyseną. Verta sumanyti, kaip išleisti į atmosferą saikingą lengvabūdiškumą, išlaisvinantį iš kovos dėl galios ir kitų kasdienių nesusipratimų. Visa tai būtina, visa tai ir skiria tikrą šventę nuo veido raumenis varginančio, alinančio ir liūdno „atšventimo“.

Puota geriau už konceptualųjį meną, ji geriau už dešimtį įdomių citatų ir geriau už viską, kas „priverčia susimąstyti“. Dar kartą: tai tiesioginė gėrio patirtis, o gėris yra patiriamas, ne suvokiamas. Todėl puota yra ypatinga dovana. Šia tema galiu rekomenduoti puikų filmą.

Neseniai sukviečiau savo studijų draugus į svečius: į vienuolyną, kuriame jau antrus metus gyvenu. Labai norėjau surengti kažką džiaugsmingesnio už įprastą „tūsą“, nes jie nusipelnė gyventi geriau. Dėl tos šventės jaudinausi labiau, nei dėl tuo metu vykusių egzaminų; skyriau didelę dalį egzaminų sesijos dėmesio ir laiko; norėjau paruošti dovaną. Šventė įvyko! Ir tai buvo tikra šventė, kuri, nors ir nedidelė ir tobulintina, man ir dar bent keliems žmonėms leido pasijusti labiau vienybėje su visata. O geriausia tai, kad aš pats dar šiek tiek praregėjau matydamas kitus; tapau labiau žmogus.

Šventėse švyti gėris, reikia tik nuvalyti langus. Puotai reikia ruoštis.

Babetės puota. Lino puota. Tavo puota?

Kadras iš filmo „Babetės puota“ ir Albert Komar fotografija.
13 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *