Svečias
2012-10-19

Nobelio premija – už etišką sprendimą

Parašė Linas Martinaitis, chirurgas rezidentas, studentas ateitininkas.

Svarbi žinia: medicinos ir fiziologijos Nobelio premija šiemet skirta britui Johnui Gurdonui ir japonui Shinyai Yamanakai už galimybę suaugusio asmens ląsteles paversti kamieninėmis.

Įdomu tai, jog J. Gurdonas savo lemtingą atradimą, nusipelniusį apdovanojimo, paskelbė 1962 m., o S. Yamanaka žengė svarbiausią žingsnį 2006 m. Kodėl premija mokslininkams įteikta tik šiemet? Minėti atradimai  sudarė sąlygas nuodugniems tyrimams kamieninių ląstelių srityje, kurie pastaraisiais metais taip pagausėjo ir patobulėjo, jog mokslo pasaulis nutarė pagerbti šios genetikos srities pradininkus.

  • Kas yra kamieninės ląstelės (KL)? Tai – nespecializuotos ląstelės, iš kurių gali išsivystyti bet kurio audinio ar organo ląstelės.  Tyrimai su KL teikia vilties, jog pavyks sukurti gydymo metodus, panašius į stebuklingą eliksyrą iš „Žiedų valdovo“. Susirgus miokardo infarktu, galvos smegenų insultu, išsėtine skleroze ar kraujo vėžiu, KL teoriškai gali pakeisti žuvusias atitinkamo organo ląsteles ir pretenduoti į buvusių funkcijų kompensavimą.
  • Iš kur gaunamos KL? Pirmasis kelias – iš embriono. Paprastai tariant, tokiu atveju pradinėse vystymosi stadijose nužudomas žmogus. Antroji grupė – suaugusio žmogaus KL, randamos kaulų čiulpuose, širdies ir kai kuriuose kituose audiniuose. Jų gavimas yra sudėtingas ir gali būti pavojingas paciento sveikatai (pvz., nervinio audinio ląstelių paėmimas). Tokios ląstelės yra labiau specializuotos, todėl pritaikymo galimybės siauresnės. Iš virkštelės kraujo gaunamos KL dar yra „švari lenta“, ir gali prisitaikyti bet kuriame organe. Šiandien tai yra mažiausiai moralinių klausimų keliantis metodas (tereikia vaiko tėvų apsisprendimo prieš gimdymą).
  • Ką daryti suaugusiam žmogui, susirgus luošinančia liga, kurios gydymui ateityje bus galima pritaikyti KL terapiją? J. Gurdonas ir S. Yamanaka atrado būdą, kaip bet kurio suaugusio žmogaus audinio, pvz. odos ląsteles „perprogramuoti“ į kamienines. Nuosavos KL leidžia tikėtis silpnesnių atmetimo reakcijų negu persodinus svetimą organą.
  • Ar jau galime dėti tašką šiame mokslo istorijos puslapyje? Anaiptol, dar netariame: „…ilgai ir laimingai gyveno“. Atradus naują reiškinį laboratorijos mėgintuvėlyje, žengiama toliau – ieškoma praktinio pritaikymo galimybių, atliekami klinikiniai tyrimai, kuriais tiriamos pacientų kontrolinės grupės ir t.t.
  • Kokios praktinio pritaikymo galimybės atrastos šiais, 2012-aisiais metais? Izraelio kardiologas Lioras Gepsteinas šiemet paskelbė tyrimų su infarktą patyrusiais vyrais rezultatus. Paėmęs pacientų odos ląstelių, „perprogramavo“ jas į KL ir įsodino į peliukų širdeles. Rezultatas – ląstelės prigijo ir netgi susitraukinėjo sinchroniškai su nuosavomis peliukų širdies ląstelėmis.
    Švedas Suchitra Sumitran-Holdgerssonas gydė 10 metų mergaitę, kurios kepenų vartų vena buvo užsikišusi, kas ilgainiui grėsė rimtomis komplikacijomis. Šis mokslininkas panaudojo pačios pacientės kaulų čiulpų ląsteles naujai venai užauginti laboratorijoje ir atliko venos persodinimą. Praėjus 9 mėnesiams atmetimo reakcijos nėra.
  • Ar naujasis metodas turi trūkumų? 2006 m. S. Yamanaka ląstelės pavertimui nespecializuota naudojo virusą. Virusą, kuris pasižymi vėžį sukeliančiomis savybėmis. Šiandien atrasti ir kiti būdai, išvengiant viruso. Vis dėlto, iš subrendusių ląstelių gaunamos KL vis dar įvardinamos kaip „nepakankamai saugios persodinimui į žmogaus organizmą“. Mokslininkai optimistai žada per dešimtmetį paruoštimetodą įdiegimui į klinikinę praktiką.
  • Kodėl straipsnio pavadinimas užsimena apie etiką? Pasaulyje vykdomi tyrimai su iš suaugusiųjų audinių arba virkštelės kraujo gautomis ir „perprogramuotomis“ KL. Tačiau kai kuriose laboratorijose vis dar einama pirmuoju atrastu keliu – naudojamos embriono ląstelės. Pernai Europoje plačiai nuskambėjo skandalas, kai „Greenpeace“ organizacija padavė į teismą vokietį Oliverį Bruestlę, užpatentavusį embriono ląstelių tyrimo neurologinėms ligoms gydyti metodiką. Vietinis teismas kreipėsi atvejo išaiškinimo į Europos sąjungos teisingumo teismą (ESTT). Šis išsprendė bylą „Greenpeace“ naudai, išaiškindamas, jog procesas, kurio metu iš žmogaus embriono paimama KL, ir kuris susijęs su embriono sunaikinimu, negali būti patentuojamas. Pagal ES teisę, tyrimo metodams, kuriais žmogaus embrionas naudojamas pramoniniams ar komerciniams tikslams, patentas negali būti suteiktas.
    Šiemet Europos parlamentas (EP) ketina priimti ES finansuojamų mokslinių tyrimų schemos 2014-2020 metams programą „Horizon 2020”. Tarp kitų tyrimų programoje numatytas finansavimas žmogaus embrionų ir embriono ląstelių tyrimams. EP nariai Peteris Liesė (Vokietija), Miroslavas Mikolasikas (Slovakija), Geraldas Häfneris (Vokietija) ir Konradas Szymanskis (Lenkija) rugsėjo 12 d. paskelbė viešai kelsiantys programos legalumo klausimą, jei nebus atšauktas žmogaus embrionų tyrimų finansavimo punktas. Parlamentarai, teigiantys, jog „gyvybė negali būti atimama tam, kad ja būtų prekiaujama“, savo poziciją grindžia aukščiau minėtu 2011-ųjų metų ESTT nutarimu.
    „Žmogaus orumas, apibrėžtas ES Pagrindinių teisių chartijoje, yra pirminė teisė. Todėl embriono ląstelių tyrimai turi būti įstatymiškai pašalinti. Jeigu tam tikros draudžiamos sritys yra finansuojamos, visa schemos finansavimo programa yra pavojuje. Rizika Europos mokslo tyrimams yra didžiulė” – argumentavo Klausas Gärditzas, Bonos universiteto teisės profesorius.

Todėl nepaprastai svarbus yra atradimas, kuris šiemet gavo Nobelio premiją. “Prisiminsime Yamanaką kaip vyrą, kuris pašalino embriono kamieninių ląstelių tyrimus iš verslo akiračio. Savo darbo jis ėmėsi suvokdamas faktą, kad jo paties dukros kažkada buvo žmogaus embrionai”, – teigia kun. Thomas Bergas, moralinės teologijos profesorius Šv. Juozapo seminarijoje Yonkerse, N.Y., JAV. ♦

-
šaltiniai:
"The 2012 Nobel Prize in Physiology or Medicine - Advanced
Information". Nobelprize.org. 10 Oct 2012 http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/2012/advanced.html
http://www.europolitics.info
http://www.guardian.co.uk/
http://www.ncregister.com
http://bioetika.sam.lt/index.php?-235698249
 Nuotrauka priklauso  BWJones
26 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *