Vincentas Lizdenis
2013-11-19

Nepaprastieji susitikimai

Ten, kur pasibaigiu aš, prasideda kitas. Apie susitikimą  galvoju, jog susitikimas yra brangus dalykas,  nereikia ieškoti įrodymų – tai jaučiama širdimi ir protu. Švęsdamas savo jubiliejų arkivyskupas Sigitas Tamkevičius  pabrėžė, kad ypatingai dėkoja Dievui už gyvenime sutiktus žmones. O ką, aš ir Tu, ištikimasis ateitininkų tinklaraščio skaitytojau, susitinkame? Kaip vyksta mūsų susitikimai?

2504415023_d9bbfb82b3

Kai žmogus nubunda ryte (sprendžiu pagal save), pirma užduotis jam yra susitikti su savimi. Taip, čia mano kojos, čia rankos, šiandien antradienis, dabar einu praustis, melstis. Kažkuriame iš šių momentu susitinki save, grįžti į savo „kailį“. Momentas pakankamai paslaptingas. Galima suprasti, kodėl kai kurie žmonės ypatingai vertina ankstų rytą. Tuo laiku stengiasi nesukurti ypatingai didelio skubėjimo. Ir vis dėlto ne taip lengva save susitikti. Neretai tenka į save skaudžiai atsitrenkti.

Kaip gerai, kad yra kiti. Kad susitikime pasibaigiu aš ir prasideda kitas. Aišku, kad aš pasibaigti negaliu, nes aš esu tame susitikime. Ir turiu jame būti visu savimi – susikaupęs. Prisipažinsiu, man tai yra didelė užduotis – neretai nepavyksta.  Bet be susitikimų aš negalėčiau. „Negera žmogui būti vienam“ (Pr 2, 18).

Kiekvieną rytą einant į koplyčią sutinkamas kryžius. Pabučiuojamas*. Tada tikrai lengviau sutikus tądien žmogų pabučiuoti jo kryžių. To bučinio kaip oro reikia kryžių nešančiajam, o be jo tuščias ir bučiuojančiojo gyvenimas.

Mūsų susitikimai tikrai įvyksta tuo metu, kai paimam kito kryžių taip, tarsi patys savojo neturėtume. Stebuklas! Tikras stebuklas, jeigu tai pavyksta. Iš arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus akių buvo galima pamatyti, kad šių stebuklų jo gyvenime apstu. Jeigu geriau įsižiūrėtum, pamatytum, kad nugara apkrauta ištisu kitų žmonių kryžių kalnu. O jis eina tiesia nugara ir lengvu žingsniu. Žvilgsnyje nematyti skundo, tik Viltis ir Šviesa.

Ir ką gi gali susitikti per dieną? Susitik savo brolius ir seseris, savo bendrakursį, bendradarbį, žmones autobuse, prekybos centre. Susitik savo draugus, bičiulius, kurių pusę metų nepavyksta aplankyti. Susitik savo žmoną, savo vyrą, savo mieliausius vaikučius. Susitik savo Motiną, savo Tėvą. Susitik savo priešus. Susitik savo brangią Tėvynę. Susitik taip, kad vakare kryžių kalnas būtų ant Tavo tiesios nugaros, ir lengvu žingsniu pasivaikščiok, nes kol Tu vaikščiosi, kiti jaus, kad Jiems kažkas pabučiavo į širdį.

Bet jei nesusitiksi pirmiausia Jo, kitų sutikti nepavyks. O jei tai pavyko, tai tik dėl to, kad susitikai su Juo, gal net pats to nežinodamas.

* pabandykim kuo kilniau suprast bučinį.

Nuotrauka yra iš flickr.com
31 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 2 )

  1. Kaip būtų buvę gerai, jei būtum galėjęs vieną dieną sutikti J. P. S. ir paimti panėšėti jo “Pragaras – tai kiti” kryžių.

Leave a Reply to Santa Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *