Vincentas Lizdenis
2012-06-07

Mano gyvenimas – mano studijos. Ką pasirinkti?

Pasirinkimas yra toks procesas, kurį tenka išgyventi kiekvienam žmogui. Vienas iš sudėtingesnių (gali būti ir visai paprastas) pasirinkimų yra apsisprendimas, kur studijuoti. Su kuo būtų galima apie tai pasikalbėti? Manau, kad visai įdomu tai aptarti su studentais, arba neseniai baigusiais studijas jaunais žmonėmis. Kviečiame pasiklausyti laidos.

Pravartu atsakyti sau į klausimą – ar svarbiau perspektyvumas ar įdomumas? Vienareikšmiškai dalinamės mintimi, jog svarbiausia pasirinkti tai, kas įdomu. Kitaip tariant, bandyti surasti savo pašaukimą ir į jį atsiliepti. Užduotis nors nelengva, bet verta siekti, net jei kartais atrodytų ir nepasiekiamai iki galo. Svarbu pamąstyti ir apie tai, kad kai kurie dalykai apie studijas suprantami tik pastudijavus 2-3 metus, todėl galima greitai stverti už parankės pažįstamą studentą ir iškvosti iš jo viską, ką jis mano apie savo studijas.

Galima pradėti studijuoti dar nepravėrus universiteto durų, o ir jas užvėrus visai gerai studijas tęsti. Jei pavyks pasirinkimo metu apsispręsti už tai, kas įdomu, tai vėliau nebus taip sunku sėdint pusę penkių ryto ir ruošiantis atsiskaitymui savo mintyse surasti žodį „verta“ arba „jei vėl rinkčiausi, tai rinkčiausi tą patį“. Yra ir dar viena mintis, jog, jeigu visiškai nežinai, ką pasirinkti, tai galbūt geriau dar taip ir neskubėti, o turint galimybę pasvarstyti ir nuveikti, ką nors naudingo visuomenei – daryti artimo meilės darbus.

Fantazuoti ar svajoti reikia drąsiai, bet su tikrumu, o tada ieškoti, kaip to siekti. Ir vis dėlto labai svarbu visą šį procesą apglėbti malda, kad būtų bendrystė su Kūrėju ieškant, ką ir kur bei kaip su Juo bendradarbiaujant kurti.

-
Nuotrauka priklauso ~ Phil Moore
4 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 8 )

  1. “Vienareikšmiškai dalinamės mintimi, jog svarbiausia pasirinkti tai, kas įdomu.” Laidos nesiklausiau, galbūt ten išaiškinta plačiau ir giliau, bet su tokia mintimi sunku sutikti. Tiksliau, galima su ja sutikti, jei esi iš pasiturinčios šeimos, galinčios tave išlaikyt ar tau po studijų rasti darbą.

    1. Taip jau būna, kad žmogus visiškai negabus tam, kas jam įdomu.
    2. Darbas turi ne tik būti įdomus, bet ir suteikti pragyvenimo šaltinį.

  2. Žodis „svarbiausia” nurodo ne vienintelį reikšmingą, o tiesiog reikšmingiausią kriterijų. Jei tas kriterijus bus darbas, vat tada ir nebus galima sutikt.
    Dėl įdomumo, tai gana teisingas pasakymas, bet gi niekas taip paviršutiniškai nemąsto (neapsiriboja žodžiu „patinka”) – daugiau mažiau jį visgi derina su gebėjimais, jau turimu įdirbiu ir dar gal kažkuo. Juk nesunku atskirti susidomėjimą nauja ir nematyta sritimi nuo gilesnio, nes pirmasis neparemtas pažinimu ir greitai atsibosta.
    Vis tiek su mintimi sutinku. Ir kalba įdomiai.

  3. Tačiau pabaigoje jau buvo netgi ne „įdomu”, bet „smagu”. O čia jau…
    Nieks iš smagumo po tanku nelenda.

  4. Martynai,

    studijos universitete nėra proftechninė mokykla, kurios pabaigoje su bakalauru įgyji amatą – tai būtina prisiminti. Todėl ir manau, kad pats studijavimas yra asmeninio tobulėjimo kelias, o ne būdas užsitikrinti sau darbą.

  5. Martynai, tavo atveju galbūt ir tobulėjimo kelias. Tačiau daugumai žmonių (įskaitant ir čia kalbintus Audrį bei Sigutę) tai yra labai aiškus kelias į darbo vietą. Juolab kad vis daugiau darbų Vakaruose yra apskritai „nebepadirbami“ be atitinkamo mokslo – žmogui be diplomo tiesiog trūksta kvalifikacijos ir jis darbo rinkoje lieka su trupiniais. Jei studijos universitete būtų tobulėjimo kelias, tai jo nesirinktų 89% absolventų – tobulumas tokiai didelei daliai žmonių niekada nerupėjo :)

    Visai įdomi lentelė apie tai, kaip trūksta tinkamai apmokytų darbuotojų Vakaruose. http://econ.st/LM45kr

  6. Nesuprantu kodėl reikia taikyti taisyklę dėl ,,daugumos”. Nuo kada neliberaliai tapo atsakingas už liberalią daugumą, m?

    Labai naivus yra požiūris, kad pabaigęs specialybę universitete, pagal ją ir dirbsi. Kaip žinia, iš tūkstančių baigiančiųjų darbus susiranda vienas kitas, nes reikia mokėti savo žinias taikyti kūrybiškai, o ne tik atkartoti. Atkartoti gali ir mano papūga, kurią kada nors įsigysiu.

    Kur dingo noras studijuoti ir praturtinti mokslo/darbo sritis nauju inovatyviu žmogumi? Kodėl jį pakeitė besąlygiškas troškimas nugriebti dar vieną dalį grietinėlės, kurią suplakė didesni žmonės už mus?

    O tas, kur apie studijas šneka, mano galva, viską galėjo sutalpinti į vieną puslapį.

  7. Netikėliškai atrodo, kad pabėgau iš šito pašnekesio. Niekaip neišėjo prisėst atrašyt, bet būtinai tai dar padarysiu; o gal ir gyvai bus proga pakalbėti.

Leave a Reply to Linas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *