,,Krikščioniškos kultūros ir pasaulėžiūros ateitis sekuliarėjančioje Europoje”su prof. V.Landsbergiu

Laidoje šį kartą ypatingas svečias – Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. Tai asmuo, kuris buvo ir yra arti šių įvykių epicentro, o taip pat labai gilios krikščioniškos minties. Todėl su juo ir kalbame apie bendrus krikščionybės principus ir visos krikščioniškosios kultūros palikimą Europoje. Įdomus pastebėjimas iškyla, jog Dievas nėra istorinė kategorija kalbant sekuliariajame kontekste, tačiau krikščionybė jau yra ir būtent todėl labai sunku paaiškinti Europos Konstitucijos preambulės redakcijas be krikščionybės, kuria jau vien visa Europos architektūra alsuoja, o ką bekalbėti apie klasikinės muzikos palikimą. Grįžtant prie principų profesorius diskusijų Europos parlamente metu pastebėjo, jog visa Europos sąjungos „ideologija“ kvėpuoja Didžiosios Prancūzų revoliucijos postulatais – tiek laisve, tiek lygybe. Vis dėlto, o kur dingsta brolybė, čia ir keliamas klausimas, ar kartais ji nėra krikščionybės sinonimas, kur kas labiau su ja susijęs nei vien menką formą (turinio prasme) turintis solidarumas.

Kategoriški pasisakymai apie tautą ir tautiškumą, jų sampratas, gana dažnai nuaidi per „kūrybingąją“ Lietuvos žiniasklaidą. Kalbant apie Europą ir krikščionybę pravartų nepraleisti ir šių aspektų, kuo jie svarbus tiems tarptautiniams, tarpvalstybiniams santykiams. Nors yra garsiai teigiančių, jog tautiškumas – net nevartotina sąvoka, bet  vis dėlto taip pat galime mąstyti apie tautiškumą ir kaip apie kažką, kas turi vertę. Kur šią vertę atrandame?

Klausant laidos naudinga išlikti atidžiam ir mąstant sekti mintį. ♦