Svečias
2012-09-24

Kodėl nereikia Europos federacijos?

Skelbiame politologijos studento, Delfi.lt autoriaus Vytauto Sinicos tekstą itin reikšmingu Europos federacijos reikalingumo klausimu.

Pastaruoju metu apie Europos federacijos reikalingumą ir galimybę prabilo jau ne vien įtaka nepasižymintys Lietuvos eurofederalistai, bet ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso. Federacijos klausimui virstant ES darbotvarkės dalimi svarbu sudėti taškus, kodėl toks scenarijus yra ne tik mažai tikėtinas (šią problemą ES išsprendžia kaip ir euro atveju – dirbtinai pritaiko mechanizmus, su kuriais šalys po to nesusitvarko), bet ir visai nepageidautinas.

  1. Integracijos procesą iki šiol visada skatino valstybių politinis elitas, o ne visuomenės. Daugelis sutarčių visose šalyse ratifikuota parlamentų, o kai integracijos klausimas sprendžiamas referendumu, neigiamas atsakymas pasigirsta kone dažniau nei teigiamas (be to, galima prisiminti mūsų pačių patirtį, koks skaidrus buvo referendumo dėl narystės rengimas Lietuvoje).
  2. ES skelbiasi esanti demokratine bendrija ir pačią demokratiją kelia kaip vienijantį idealą, tačiau iš to kyla iškart du paradoksai. Viena vertus, pati ES dėl savo tiesiogiai nerenkamų, o skiriamų valdymo organų yra tokia nereprezentatyvi valdymo forma, kad neatitiktų savo pačios narėms keliamų demokratiškumo kriterijų. Kita vertus, atstovaujamoji demokratija, kad ir kaip tai daug kam nepatinka, istoriškai atsirado tik kartu su nacionalizmu. Pastarasis kultūrines tautas pavertė savivaldos siekiančiais ir suverenumą pasidalinusiais vienetais – demosais. Be demoso kaip apibrėžtos vieningos bendruomenės, kuri yra atstovaujama ir valdoma demokratinių institucijų, neįmanoma ir pati demokratija iš principo. ES siūlo federaciją visiškai neišsprendusi klausimo dėl europinio demoso nebuvimo.
  3. Europinė tapatybė to neslepiant yra dirbtinai konstruojama, mėginant pateikti vienijančias vertybes ir vieningą istorijos sampratą. Tačiau istorija visada turi atskaitos tašką, joje veikiantį objektą. Visa modernių amžių istorija parašyta tokiu veikėju imant tautas, tačiau europinei tapatybei tokia istorija yra tik kliūtis, todėl yra perrašoma, istorijos veikėju verčiant pavienį individą ir jo teisių-laisvių raidą. Tokia samprata tik skaldo tautines bendruomenes, bet negali žengti antro žingsnio – nekuria europinės bendrijos, nes tam reikia pozityvių vienijančių vertybių ar tikslų. Pirminio ES projekto vienijantis vertybinis pagrindas buvo krikščioniška civilizacija, tačiau jo ir net bet kokių religinių užuominų kategoriškai atsisakyta. Tuo tarpu išsikeltos sekuliarios vertybės kaip teisės viršenybė ar individo laisvė yra paprasčiausiai per abstrakčios, kad sukurtų emocinį prisirišimą ir moralinį įsipareigojimą Europai kaip politiniam vienetui. Belieka neretai nuskambantys pasiūlymai būti ištikimiems ES, nes iš jos ateina milžiniški pinigai, tačiau parduota moralė jau išbandyta J.Paleckio.
  4. Oficialia retorika ir Briuselio pinigais iš pažiūros ES kaip tik palaiko tautinės tapatybės išsaugojimą – rengiami projektai, steigiami muziejai, restauruojamos ir atstatomos pilys. Tačiau visa ši muziejų kultūra siekia išsaugoti tik kultūrinį tautiškumą. Visai kaip A. Sniečkus sovietmečiu skatino šokių ir dainų šventes bei folkloro ansamblius. Tačiau skirtingų kultūrų, pateikiamų kone kaip istorinė gyvenimo forma, išsaugojimas neturi nieko bendra su pačiu tautiškumu, nes moderniame pasaulyje tai griežtai politinė sąvoka. Tikra tauta siekia nepriklausomybės ir gali realizuoti savo suverenumą savivaldžiais sprendimais. ES siūloma galimybė puoselėti papročius ir tradicijas, tačiau jau be politinio suverenumo neturi nieko bendra su tautiškumo išsaugojimu.
  5. Yra galvojančių, kad vieninga Europa yra vienintelis kelias ir mums išlikti ar tapti įtakingais globalioje arenoje (ir vėl primena Stalino saulės vežimą ir pilsudskinės federacijos vizijas). ES iš tiesų būtų galinga geopolitiškai, tačiau jau dabar Vokietijos ir Prancūzijos nuolatos vienašališkai priimami sprendimai, ypač flirtas su Rusija, aiškiai rodo, kad ES galia būtų neprieinama mažosioms jos narėms, kurios paprasčiausiai neturi jokio svorio sprendimų priėmime. Pseudo sava, bet iš tiesų svetima Europos galybė netruktų apkarsti.
  6. Dažnai girdimas argumentas, jog ES yra nuo karo Europą saugantis veiksnys, yra didžiausia nesąmonė – karo Europoje iš esmės nėra nuo Šaltojo karo pradžios, o visą tą laiką integracija buvo labai menka. Taikos būklę laidavo NATO, ką ji daro ir toliau, o ES karinė integracija tik sukurtų šių organizacijų dubliavimąsi ir mažintų saugumą. Nekalbant apie tai, jog atominio ginklo egzistavimas laiduoja savotišką saugumą visame pasaulyje – tarpvalstybiniai karai ne tik Europoje tapo visiška retenybe, tad Europos federacija ir net esama ES nereikalinga ir taikai užtikrinti.
-
nuotrauka priklauso  Tallapragada
13 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 3 )

  1. Nuo karo saugo ne tik ginkluote ir kariuomenes, o ir kitokie glaudus rysiai (ekonominiai, politiniai, kultriniai), kurie tarpusavyje sieja tautas ir valstybes. ES siuo atveju vaidina milziniska vaidmeni. O apie mazu ES nariu galia galetumem paklausti diplomatu ar ekonomistu: kazin kaip butu sekesi Lietuvai deretis su Rusija del tranzito is Kaliningrado, jei ne uz nugaros stovinti ES. Nesu labai isigilinusi i reikala, bet Gazpromo uselius taip pat tampome berods ne visai savomis, o gerokai “briuselietiskomis” rankomis. Tad nepamirskim visais atvejais “zvelgti giliau”.

  2. Žinoma, ES Lietuvai labai reikalinga, bet niekam nebus geriau nuo to, jei vengsim kalbėti apie jos problemas. Apie jas, beje, jau seniai kalbama visose senosiose ES šalyse. Vienybė energetikos srityje yra daugiau nei pageidautina, bet, deja, iki šiol visiškai neįgyvendinta. O jau patys materialistiniai ideologiniai pamatai, ant kurių statoma ES, turėtų kelti šiurpą bet kuriam katalikui.

    Lietuviams būtina dirbti, kad ES stiprėtų – kitu atveju Lietuva liks vienišas ir nesudėtingas grobis kaimynėms. Bet dabartinis ES kelias tikrai nėra stiprėjimo kelias – reikia ieškoti kitų.

Leave a Reply to Audrius Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *