Santa Kančytė
2013-08-07

Kodėl neliberaliai?

Miršti už katedrą, ne už akmenis. Miršti už tautą, ne už minią. Miršti iš meilės Žmogui, jei tas Žmogus – Visuomenės skliautų spyna. Miršti vien už tai, kuo gyveni.

Antoine de Saint-Exupéry

Mes rašome neliberaliai, nes per daug mylime laisvę, kad būtume liberalai. Tačiau kokia toji laisvė? Ji neatsiejama nuo tiesos apie žmogaus prigimtį. Liberalizmas kaip ideologija bando mus įtikinti, kad nieko apie šią prigimtį negalime pasakyti, kad nieko negalime pasakyti apie galutinius dalykus, tačiau turime tikėti nuolatine šio žmogaus-apie-kurį-nieko-nežinome pažanga.

Mes rašome, nes mylime Katedrą, o ne akmenis; Tautą, o ne minią; Žmogų – visuomenės skliautų spyną.

Mes rašome, nes mūsų karta ne mažiau atsakinga už pasaulį, kurį paveldėjo, nei mūsų tėvų karta, nes Lietuva statoma, o ne pastatyta.

Mūsų neliberalumas pirmiausia pasaulėžiūrinis. Mes esame konservatoriai tiek, kiek tikime, jog Tiesa nesikeičia, tačiau juos pranokstame; mes socialistai tiek, kiek pripažįstame, kad šalia gyvenantys žmonės buvo mūsų rūpesčiui patikėti, tačiau juos pranokstame; mes taip pat ir liberalai, nes sutinkame, kad asmuo yra sukurtas laisvei, idant galėtų laisvai pasirinkti Tiesą, Gėrį, Grožį. Tačiau ir juos pranokstame, kiek visas šias pasaulėžiūras pranoksta Tradicija, kuria mes remiamės.

Galiausiai, mes rašome, kad būtume rakštis mūsų kartai, kuri pavargo klausti, dar daugiau – kuri bet kokį klausimą randa nuobodų, nes užaugo metafizikai abejingoje kultūroje ir saugo šį abejingumą kaip didžiausią savo turtą. Rašome, siūlydami pažiūrėti į šiandienio pasaulio reiškinius naujai, neliberaliai, su visa ortodoksijos naujumo jėga. Kas žino, gal paaiškės, kad visas taip saugotas turtas buvo dulkės ir pelenai.

-
Nuotrauka priklauso yuan2003.
33 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 7 )

  1. Patinka man jūsų blogas ir vis tik nesuprantu, kodėl susipriešinama su liberalizmu. Gal tiesiog daugiau reikėtų jo pažinti? Kokius konkrečiai autorius ar idėjas laikote “liberalizmo advokatais”?

  2. Aušrine, šiame tekste viskas įvardyta. Neliberalumas pirmiausiai nėra kažkokia intelektualistinė-elitistinė pozicija, tai gyvenimo būdo klausimas. Todėl ne pavardės čia svarbiausia, o principas. Aš va save irgi laikau iš dalies liberalu, jei kalbėtume apie sąmoningumo, savarankiškumo, protingo ir racionalaus elgesio svarbą. Vis dėlto, nesu linkęs suabsoliutinti individo laisvės, nes ji nėra didžiausias gėris. Ji tėra aplinkybės, įrodančios, kad žmogus gali gerai arba blogai rinktis. Svarbiausia ne pati galimybė rinktis, o gebėjimas rinktis gerai.

    O kaip pati supranti laisvę ir jos vietą vertybių hierarchijoje matai?

  3. Patinka man Aušrinės komentaras. Manau, ji teisi, sakydama, kad šis tekstas stokoja tikslumo. Bet argi galima jo tikėtis iš tokio trumpo atodūsio vasarą?

    Taip pat ji teisi sakydama, jei gerai suprantu, kad yra liberalų, kurie irgi mano, jog Lietuva statoma, o ne pastatyta, ar tų, kuriems rūpi metafiziniai klausimai ir pan. Kartais galvoju, kad aistringas liberalas man daug labiau patinka už žmogų, kuris manosi neturįs jokių pažiūrų.

    Galiausiai teisi ir sakydama, kad žodžiai “liberalizmas”, kaip ir “konservatizmas” ar daugelis panašių, galbūt šiandien reiškia tiek daug, kad nebetinka niekam pavadinti, todėl reikia griebtis autorių ir tekstų.

    Vis dėlto manau, kad mes bent šiek tiek galime susikalbėti ar turėti suopračio, kas tai yra liberali ar, pavyzdžiui, krikščioniška pasaulėžiūra.

    Ir pats svarbiausias klausimas, kuris galbūt irgi buvo užduotas Aušrinės: ar mes vis dar galėtume pasakyti, kas esame, jei nebūtų liberalų? Taip, galėtume. Nors be jų būtų gerokai nykiau.

  4. Pritariu Santos tekstui.
    Tačiau teisybės dėlei tikrai reikalinga pažymėti, jog tai nėra bendra visų šitame rašančių/rašiusių autorių nuomonė, nors ji ir surašyta daugiskaitos pirmu asmeniu.

Leave a Reply to Martynas Pilkis Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *