Gintarė Demenytė
2014-03-19

KKK: Golgotha – kai stebuklai dar rūpėjo

Gavėnios kino seansas

Ši recenzija –  mintys iš Ramūno Aušroto vedamo Krikščioniško kino klubo kovo susitikimo. Filmas  „Golgotha“ (1935, rež. Julien Duvivier, Prancūzija).

golgotha-1935-01-g

                                             Kadras iš filmo „Golgotha“

Apie Kristaus gyvenimą ir mirtį yra sukurta daugybė filmų. Ekranizacijos yra skirtingos kaip ir jų žiūrovai. Padalinkime pastaruosius į dvi kategorijas: tikinčiuosius ir netikinčiuosius. Tikintieji labiau linkę atleisti  žvelgdami į Kristaus gyvenimo ekranizaciją.  Tikintieji ieško atitikmens savo tikėjimui. Būtent todėl jie nekreipia dėmesio arba lengvai atleidžia režisūrines klaidas. Juk matant savo draugo gyvenimo istoriją ekrane reaguojama jautriau nei į svetimojo pasakojimą. Kita vertus, netikintieji žvelgia į Kristų tik kaip į istorinį asmenį bei kritiškai vertina režisūrinius sprendimus.

Jėzaus kinematografinis atvaizdas yra  kiekvienos epochos tradicijos atvaizdo atspindys. Dėl to filme  „Golgotha“ Kristaus paveikslas atsargiai konstruojamas: XXa. pr. bijota įžeisti religinę tradiciją. Kristaus figūra rodoma iš šono ar nugaros, o Jo atvaizdai iš priekio – blankūs ir nefokusuoti. Taip pat pabrėžiamas Dievo sūnaus dieviškumas, akcentuojami Jo stebuklai. Nors filme jie nematomi, stebuklai išnyra veikėjų prisiminimuose. Taip tapydamas Kristaus atvaizdą, režisierius remiasi klasikinėmis tendencijomis.

Priešingai nei anksčiau, po II Vatikano susirinkimo ekranizacijose pradėjo dominuoti Jėzaus Kristaus žmogiškoji pusė. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį sukurtame (ir plačiai nuskambėjusiame) filme Kristaus kančia  (“The Passion of God“, rež. Mel Gibson) išryškinama begalinė žmogaus kančia. Filmo dėmesio  centre –  kryžiaus kelias bei juo einantis siaubingai kankinamas Kristus.  Pasak vokiečių žurnalisto Michaelio Hesemanno, plakimo įrankiai ir kirčių kiekis M. Gibsono filme perdėti, tačiau plakimo padariniai pavaizduoti tokie, kokie buvo iš tikrųjų. Taigi filmas gana tiksliai atkartoja Kristaus kentėjimus prieš mirtį.

Tačiau M.Gibsono filmas Kristaus kančia yra tikrai ne tas filmas, kurį mielai žiūrėčiau dar  ir dar sykį. Tiesą sakant, dėl jautrumo ir didelės empatijos šio filmo net kelis kartus neprisiverčiau pažiūrėti nuo pradžios iki galo. Įvairios detalės sukrečia, sudrebina  ir  išbarsto, nes yra ne visai  būtinos Kristaus kančios istorijai pasakoti. Kaip ir ta vieta, kai atskrenda varnas ir išlesa šalia Kristaus kabančio nukryžiuotojo  plėšiko akį. Ir visai kitaip filme „Golgotha“ žiūrovui perduodamas emocinis kentėjimas – per triukšmingos ir pašaipios minios įkyrų erzelį. Nors tokią prieigą  Kristaus kentėjimo stebėtojui rinktis patogiau, jaučiu, kad renkuosi ją ne dėl komforto:   iš šių dviejų vis tik artimesnis man yra Julieno Duviviero šedevras, kuris išties gerbia žiūrovą.

Prieš kelias savaites Amerikos kino teatruose pasirodė dar vienas filmas apie Dievo sūnaus gyvenimą:  Christopherio Spencerio Son of God. Įdomu, koks tai yra kūrinys? Iš reklaminio anonso matyti, jog labai kvepia Holivudu. Pažiūrėkite patys:

O koks jis yra iš tiesų, pamatysime filmui atkeliavus į Lietuvos kino teatrus.

15 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

  • Susijusių įrašų nėra

Komentarai ( 2 )

  1. Manau, svarbu nepamiršti, kad menas, labiau ar mažiau paisydamas teologijos, vis dėlto lieka žmogaus kūriniu, žmogiška tikrovės interpretacijas. Tai verta permąstyti jį interpretuojant.

    Dėl Kristaus kančios – taip, tas filmas nelengvas žiūrėti ir tikrai, kaip pastebėjo N. Milerius, smurtas čia tampa žiūrovo masinimo priemone, skiriamas šokiruoti ir gal būtent dėl to ši juosta susilaukė nemažos sėkmės. Vis dėlto, asmeniškai man buvo labai stipri patirtis žiūrėti šią istoriją. Pažįstu ne vieną kitą tikintįjį, kuriam filmas irgi paliko didelį įspūdį ir davė impulsą atnaujinti tikėjimą bei meilę Jėzui. Galbūt dėl to, kad juostoje akcentuojami žmogiški Kristaus pojūčiai, nes yra didis pavojus žvelgti į krikščionybę per daug sudvasintai ir mėgautis tik estetizuota mūsų tikėjimo versija. O iš tiesų krikščionybė yra ir atviras žvilgsnis į savo bei kitų kančią, žaizdas, sunkumus, neturtą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *