Emilija Pundziūtė Gallois
2013-07-31

Kaip pasirinkti vyrą ar žmoną, kad nesigailėtum

Psichologo Dan Gilbert laboratorija atliko tyrimą su Harvardo studentais. Buvo surengti fotografijos kursai, po kurių studentai galėjo pasirinkti dvi savo mėgstamiausias nuotraukas, o paskui buvo paprašyti vieną iš jų atiduoti. Vienai studentų grupei buvo palikta laisvė pasirinkus persigalvoti: jei nuspręsi, kad vis dėlto norėtum pasilikti kitą nuotrauką, pranešk per kelias dienas. Kitai studentų grupei liepta apsispręsti iškart, be galimybės persigalvoti. Tie studentai, kurių pasirinkimas buvo galutinis, vėliau mažiau gailėjosi savo pasirinkimo ir buvo labiau patenkinti pasirinkta nuotrauka nei tie, kurie galėjo persigalvoti.

Būna tokių žmonių, kurie sako, kad niekada nesigaili: nei sprendimų, nei pirkinių, nei praėjusio gyvenimo. Tai – savimi pasitikintys ir daugiausiai laimingi žmonės. Išties, jei imi gailėtis kokio nors pasirinkimo, kurį pats padarei, tai tarsi imi abejoti savimi pačiu. O dažniausiai tai susikuri sau bereikalingą galvos skausmą, svarstydamas iki antros valandos nakties, ar gerai pasirinkai, ar nelabai.

Kai buvome jauni (ir gražūs :) ) buvo metas, kai per metus sudalyvaudavom net keliose draugų vestuvėse. Maždaug panašiu metu atšventėme ir savąsias. Paskui atėjo vaikų gimimo metas: vieni, kiti, treti draugai jau, žiū, stumdo vežimėlį. Natūralu, toks gyvenimas: su draugais kartu augome, kartu baigėme mokyklą, kartu vedėme, auginame vaikus. Į šį gyvenimo ritmą, tačiau, tarsi pro galines duris vis dažniau įsliūkina dar vienas – skyrybų etapas. Po trumpo šeimos idilės laiko vėl prasideda blaškymasis, ašaros, ieškojimai. Visko gyvenime nutinka ir nieko negalima teisti, bet vis dėlto – liūdna. O kaip to išvengti? Kaip pasirinkti sau gyvenimo partnerį taip, kad nereiktų gailėtis ir skirtis?

Tokiam milijono dolerių vertam klausimui, aišku, nėra vieno viską išsprendžiančio atsakymo. Bet Harvardo studentų nuotraukų pavyzdys gali mums duoti keletą naudingų užuominų: rinkis visam gyvenimui ir be galimybės „pasikeisti“ – būsi labiau patenkintas ir mažiau gailėsiesi. Visų pirma nebekankins tos paaugliškos naktinės klejonės, ieškojimai, ilgesiai ir virpuliai. Ateis ramybės metas, nes galvosi, kad tavo pasirinkimas – galutinis ir, žinoma, – geriausias! Jei esi pasirinkęs visam gyvenimui, net tavo žvilgsnis į kitus vyrus ir moteris bus kitoks. Jie – jau nebe „kandidatai“. Kita vertus, jei žiedus mainysi su galimybe bet kada juos lengvai atsiimti, tada ir dvejosi: o gal su kitu būtų geriau; dairysies, lyginsi, svarstysi, matuosi, kankinsies ieškojimuose. Turiu ir tokių draugų, kurie keičia partnerius „kaip kojines“ ir iki šiol neranda to vienintelio ar vienintelės, ir dėl to labai liūdi. Bet jeigu ieško ne visam gyvenimui, o tik „išbandymui, ar tiks“, tai jų draugystės ir lieka tik ilgiau ar trumpiau trunkiančiais išbandymais.

Keisčiausias dalykas eksperimente su Harvardo studentais buvo tas, kad galėdami pasirinkti fotograifijos kursus, kurių pabaigoje jie galės pasiimti vieną nuotrauką su galimybe ją pasikeisti ar be tokios galimybės, didžioji dauguma rinkosi kursus su pasirinkimo galimybe. Tokia ta mūsų visuomenė: laisvę vertiname labiau nei laimę. O gal tiesiog taip darome nepažindami tos keistos ir paslaptingos žmogaus prigimties ir skubėdami nurašyti tas tradicijas, kurios tikriausiai ir buvo sukurtos tam, kad žmogus būtų kuo laimingesnis.

-
Nuotrauka priklauso aftab.
42 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 9 )

  1. Dvi mintys paskaičius. Pirmoji “katekizminė”, kad Dievas sukūrė žmogų laimei ir būtent į laimę veda visi krikščionybės pamokymai. Antroji, apie tai, kad mes dažnai painiojame laisvę su negebėjimu pasirinkti. Kaip vienas filosofas, E. Levinas, pastebi, gal reikėtų dažniau naudoti pozityvų laisvės apibrėžimą, kad laisvė – tai gebėjimas pasirinkti ir to pasirinkimo laikytis. Nes aš nenorėčiau rinktis tarp laisvės ir laimės. Man svarbūs abu dalykai, nes abejoju, ar būdamas nelaisvas ir jausdamasis įkalintas savo pasirinkime jausčiausi laimingas :)

  2. „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės.“
    Lk 9, 24

    Kas nori išsaugoti savo galimybes, tas jas praras, o kas jas paaukos dėl Kristaus, tas jas išgelbės? Hmm.

  3. o tu kartais pažiūri šiuolaikinius “romantinius” filmus? bet kultūra yra dviejų krypčių gatvė. yra ne tik kažkas kišama į galvas, bet ir noras, kad būtent tai kištų. antraip žmonės priešintųsi.

Leave a Reply to Irmantas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *