Tomas Taškauskas
2012-09-22

Kada verta tuoktis?

Neseniai Delfi.lt skelbė konkursą, šiek tiek įmantriu pavadinimu, kodėl (ne)verta tuoktis? Atsitiktinumas ar ne, paskutiniojoje mūsų išklausytoje sužadėtinių kursų paskaitoje, skirtoje santuokos sakramentui, kun. Ričardas Doveika, kreipdamasis į kiekvieną iš sužadėtinių, vis kartojo ne tokį jau ir retorinį klausimą: kam man ta santuoka?

**

Nors prieš santuoką pasisakiusiųjų tekstus galima apibendrinti aforizmu „jei nemąstai, kaip gyveni, imi gyventi taip, kaip mąstai“, vis dėlto verta panagrinėti, ką jie kalba.

Nemažai žmonių kėlė mintį nematantys prasmės tuoktis, nes tai nieko nekeičia. Nors pačiu savo gyvenimu jie liudija priešingai. Jei santuoka nieko nekeičia, kodėl nesusituokus? Atsakymas paprastas. Santuoka tikrai įpareigoja – tiek asmeniškai, tiek visuomeniškai.

Nereikia dumti akių romantiniais mitais apie tai, kad meilė – tik dviejų žmonių reikalas. Tyrimai rodo, kad santuoka grįsta šeima – sveikesnė ir ją besirenkantiems įsimylėjėliams, ir jų vaikams, ir pačiai visuomenei. Paradoksalu, bet ekologišką gyvenimo būdą skatinančioje visuomenėje dauguma vis dar taip menkai rūpinasi savo ir kitų mąstymo bei pasirinkimų ekologija. Šiukšles rūšiuoti lengviau….

Žinoma, meilėje svarbesnė ne visuomeninė dimensija, o tarpasmeninis santykis. Kai kas teigia, kad dviems asmenybėms jaučiant įsipareigojimą vienas kitam papildomų patvirtinimų nereikia. Ar tikrai? Juk žmogus ne vien dvasinė, bet ir materiali būtybė, norinti ir materialios meilės, materialaus įsipareigojimo. Nors žiedas ant rankos nėra savaiminis santykių sėkmės garantas, bet jis primena apie meilę, kurią kitam pažadėjai, jis vienija, išskiria mylimąją iš begalės kitų, daro santykį vienetinį ne tik dvasiškai, bet ir regimai.

Kalbant apie psichologinę reikalo pusę, joks sąmoningas žmogus negali ištarti santuokos priesaikos, kurioje žada kitam būti visada ištikimas, ir nepalikti sutuoktinio jokiomis aplinkybėmis, o po to šios priesaikos lengvai išsižadėti.

Vietoj nuo santuokos bėgančiųjų pozicijos apibendrinimo, kurį pasidarysite patys, pasidalinsiu šeimos konsultantų, psichologų iš Rusijos Nadeždos ir Michailo Telepovų mintimi:

Kiekvienas iš mūsų turi įgimtą troškimą mylėti ir būti mylimas. Bet paskui iš kažkur atsiranda nepasitikėjimas savimi, aplinkiniais, pačia sąvoka „meilė“. Ir įvyksta siaubingas pakeitimas:

Vedybos pakeičiamos gyvenimu susidėjus.

Ištikimybė – laikinu naudojimusi vienas kitu.

Meilė – naudos ieškojimu.

Rezultatas? – Nelaimingi likimai.

Išeitis? – Atgaila. Vienam prieš kitą. Prieš Dievą.

Šaltinis

**

Kurį laiką yra tekę gyventi Šv. Jono brolių vienuolyno studentų bendruomenėje (jie ir dabar priima studentus). Kartą į rankas pakliuvo vieno domininkonų vienuolio rašyta knyga „Kodėl nestoti į vienuolyną?“ Pagrindinė mintis paprasta, bet taikli: stoti į vienuolyną turėtum tik iš meilės Dievui. Visos kitos priežastys – arba nepakankamos, arba netgi ydingos.

Panašiai yra ir su santuoka. Jei įsipareigoti neišardomai ištikimybei skatina noras nelikti vienam, tėvai arba giminaičiai, kokie nors pašaliniai dalykai, gal tikrai tuoktis kol kas neverta?

Santuokai galima apsispręsti tik iš meilės. O tikra meilė, priešingai, nei yra sakoma, nėra akla (neregystė būdinga aistrai). Ji ne veda iš proto, bet jį pastato į vietą, suteikdama drąsos priimti kitą į savo gyvenimą, nepaisant savo ir kito trūkumų (vis dėlto juos pažįstant).

**

Viena gražiausių minčių apie meilę man yra ši: negali tikrai mylėti to, ko nepažįsti. Lygiai kaip negali iš tikro pažinti to, kurio nemyli. Būtent iš pažinimo kyla pasitikėjimas, be kurio neįmanoma draugystė – tvarios meilės pagrindas.

Man santuoka – meilės pažado įkūnijimas, taigi nesiūlyčiau svarstyti verta ar neverta, tikrasis klausimas yra KADA?

-
Nuotrauka priklauso  Caucas'
33 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 3 )

  1. įdomios įžvalgos. Santuokos sakramentas – labai ypatingas Dievo malonės patyrimas.
    tik man kažkodėl niekad nekilo klausimas “KADA?”. atrodo, atėjo laikas ir tiek… įdomu būtų sužinoti, kodėl šis klausimas iškeltas priekin?

  2. Taip, ypatingas dalykas ta santuoka :)

    O kalbant apie kodėl būtent KADA iškelta į pirmą vietą, dvi priežastys. Visų pirma, nemanau, kad verta svarstyti ar taip, ar ne. Jei myli, renkiesi žmogų ir nori jam įsipareigoti. Meilei būtina vienaskaita. Antraip ji nėra tikra, asmeninė. Kažkaip labai nepatiko man ta delfi.lt formuluotė, ir tai, kad žmonės atsakinėjo tokiu tonu, lyg abu pasirinkimai būtų vienodai galimi. Žinoma, kiekvienas renkasi. Bet nereikėtų meilės painioti su patogumu, naudojimusi kitu be įsipareigojimo.

    Antra, dar laiko klausimą sieju su branda, ypač vidine branda, kai pakankamai pažįsti save, kad galėtum suprasti, kam įsipareigoji, kad gali tam įsipareigoti; ir iš kito pažinimo kylančia santykių branda, kad tas įsipareigojimas būtų susietas su tikru žmogumi, o ne įsivaizdavimu, kurį turi apie žmogų.

Leave a Reply to Tomas Taškauskas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *