Svečias
2014-01-07

Ką man duoda fizika?

Tai yra   fizikos pirmakursio, Kornelijaus Pūko darbas. Šis rašinys moksleivių ateitininkų žiemos akademijoje’13 buvo išrinktas geriausiu. 

Nuo mažens domėjausi, kaip veikia televizorius, radijas, lygintuvas ir kiti elektronikos prietaisai. Metams bėgant ši aistra augo ir galėčiau pasakyti, jog brendo kartu su manimi. Skirtumas tik tas, kad baigus vidurinę mokyklą man ėmė rūpėti ne atskiri elektros technikos veikimo principai, o viso pasaulio veikimas. Ilgai ieškojau mokslo, kuris atitiktų du pagrindinius kriterijus: galėtų man padėti atsakyti į rūpimus klausimus ir ugdytų mane dvasiškai. Tam tinkamiausias mokslas pasirodė fizika. Taip ji atsirado mano gyvenime, okupuodama didelę jo dalį. Maniau, jog šis mokslas visiškai išpildys mano pirmąjį kriterijų (neklydau), tačiau nebuvau tikras ar fizika padės tvirtėti mano tikėjimui.

2683612806_5471e45a6a

Fizikos mokslas daugeliu atveju geba paaiškinti pasaulio reiškinių veikimą, tačiau taip pat yra nemažai egzistencinių klausimų, į kurios šis mokslas negali atsakyti dėl žmogaus suvokimo ribotumo. Tokiu atveju atsiranda spragos, dėl kurių pasaulis negali būti tinkamai suvokiamas. Į tokius klausimus padeda atsakyti tikėjimas. Tai jokiu būdu nėra „Spragų Dievo“ prototipas, kurio dėka yra užpildamos mokslo spragos, net nesistengiant ieškoti realių atsakymų. Aš kalbu apie rimtą ir pasvertą tikėjimą, o ne lengvabūdišką jo „kišimą“, siekiant suteikti savo teorijai pilnavertišką paaiškinimą, nesistengiant to padaryti dėl tingumo ar žinių stygiaus. Apjungiant tikėjimą ir mokslą, būtų galima gauti žmogaus protu suvokiamą pasaulio mechanizmą. Įsivaizduokite parabolę, kuri yra apibrėžta nuo minus begalybės iki plius begalybės. Mes galime patikrinti ar parabolė egzistuoja ties šimtu, tūkstančiu. Kiek sudėtingiau būtų patikrinti ar ji egzistuoja ties milijonu. Tačiau neįmanoma patikrinti ar parabolė egzistuoja ties begalybe, nes begalybė yra žmogaus protu nesuvokiamas dydis. Nepaisant to tikime, jog ji ten egzistuoja ir negana to, įgyja maksimalią teigiamą ar neigiamą reikšmes. Šį pavyzdį nesunku pritaikyti tikėjimo bei mokslo santykiui. Dabar reikėtų išsiaiškinti atvirkštinę sąsają.

Visuomet tikėjau, jog mokslas ir tikėjimas papildo vienas kitą, tačiau nežinojau kaip. O dar vyraujanti nuomonė, jog „mokslas ir tikėjimas nesuderinami“, pasėjo nepasitikėjimo sėklą mano pasirinkimu. Tačiau praėjus vos mėnesiui supratau, jog pasirinkau teisingai ir pradėjau tikėti, jog tai gali būti mokslas, kuris ir yra man skirtas. Pradėjęs studijuoti supratau, jog niekas manęs taip visokeriopai nepraturtina, kaip žinios apie pasaulį. Ko gero niekam nereikia aiškinti, jog pasaulio pažinimas padeda žmogui tobulėti, tačiau atradau ir kitą fizikos mokslo privalumą, kuriuo norėčiau pasidalinti – jis stiprina tikėjimą. Ko gero daugeliui kiltų klausimas kaip tai įmanoma, todėl pabandysiu paaiškinti, kaip tai suvokiu aš pats. Fiziką man padeda aiškintis pasaulio mechanizmo veikimą ir todėl, kuo daugiau aš išsiaiškinu, tuo geriau suvokiu mūsų pasaulio tobulumą ir jo Kūrėjo didybę. L. Pastero teiginys „Truputis mokslo atitolina nuo Dievo, daug – vėl pas jį atvedapuikiai paaiškina mokslo ir tikėjimo priklausomybę. Studijuodamas fiziką, aš tęsiu pažintį su Dievu, susipažindamas su Jo kūriniu – pasauliu. Fizika man – lyg teologijos studijos. Skirtumas tik tas, kad su Kūrėju susipažįstu per formules. Tačiau kyla klausimas ar yra realių įrodymų, pagrindžiančių šį santykį.

Pavyzdys, kuris man įrodo mokslo ir tikėjimo santykį. XX amžiaus mokslininkas, Nobelio premijos laureatas fizikas Albertas Einšteinas teigė, kad „mokslas be tikėjimo yra luošas, o religija be mokslo – akla.“ Šį teiginį galima pagrįsti kiekvieno iš jūsų egzistavimu. Kaip manote, kokia buvo tikimybė, jog jūsų proseneliai, seneliai ir tėvai susitiks. Galiu patikinti, jog tikimybė labai maža ir tuo remiantis būtų galima sakyti, jog mes visi esame stebuklai. Fizikos mokslas, tai paaiškintų atsitiktinumu, bet ar ne per didelis atsitiktinumų skaičius? Juk tereikėjo jūsų tėčiui ar mamai priimti kitokį sprendimą ir jūsų čia tikriausiai nebūtų. O juk viskas vyksta pagal Dievo planą „<…> Nebijok, nes ji buvo paskirta tau prieš pasaulio sukūrimą (Tob 6,18)“ rašoma Šventajame Rašte apie Tobijų ir jo būsimą žmoną.  Tai rodo, jog Dievas dar prieš pasaulio sukūrimą žinojo, jog ir mes egzistuosime.  Todėl, tikėjimas gali paaiškinti tų atsitiktinumų virtinę, kaip Dievo plano vykdymo pasekmes.

Nepaisant skirtingų mokslo ir tikėjimo aprėpiamų aiškinimosi sričių (mokslas stengiasi išsiaiškinti pasaulio mechanizmo veikimą, o tikėjimas jo prasmę), tik apjungus jas gausime teisingą pasaulio suvokimo modelį. Tačiau, jei dėl kokių nors priežasčių vis dar kiltų dvejonė ar tikrai tai dera tarpusavyje, atsakymą galima surasti prisiminus, jog moksle be tikėjimo labai jau daug atsitiktinumų, o tikėjime be mokslo, daug kas neaišku.

Nuotrauka priklauso Jordan

 

23 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

  • Susijusių įrašų nėra

Komentarai ( 4 )

Leave a Reply to Gintarė D. Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *