Martynas Pilkis
2013-02-25

Juodas įrašas

Lietuvoje  išgirdęs žodį „duona“ žinai, kad kalbama apie juodą duoną, išgirdęs minint arbatą, supranti – juodą arbatą.

Kažkas suniurnėjo, šūktelėjo, tarstelėjo, suburbeno, gal net spjaute išspjovėgyvenimas! Ar tik neturėjo omeny juodo gyvenimo?

Niekingai susimovei? „Toks gyvenimas.“, – tau sako.

Žiauriai nepasisekė? „Toks gyvenimas.“, – tau sako.

Likai apmautas? „Toks gyvenimas…“, – tau sako.

*

Darius Juzėnas apie Oskaro Koršunovo „Katedrą“:

Vyskupas – gašlus prievartautojas ir vaikžudys, Abatė – sąvadautoja, vienuolė – mylinti seksuali „paskenduolė“, miestelėnai – girtuokliai ir kekšės. Asmeninės, kūrybinės, socialinės ar politinės laisvės siekiai sustiprinami isterišku, hipertrofuotu skėryčiojimusi, rėkavimu, šlaistymusi ir būtinai geriant iš butelio kaklelio. Egzistencinis lietuvio nerimas išreiškiamas neįgalaus, tarsi girto smuikininko bliovimu apie grūšią. Ir kaipgi tai grūšiai būti žaliai gražiai, jei jos šakos, liemuo ir šaknys nuolat žalojamos? Taip radom, taip paliksim, ir niekados nebus kitaip. Savigrauža, saviplaka, savęs naikinimas ir nuolat menkinama savivertė. Girdėta ir matyta daugybę kartų. Meilės, kūrybinės laisvės, draugystės ar išdavystės ir kitos idėjos, paleistos į ganėtinai drumzliną, miglotą tamsią erdvę, pradeda skambėti dirbtinai, netikrai, ataidi tuščių puodų skalambijimu. Kur ten Dievas ir Tėvynė, Apšvieta, klasicizmas, valstybė ir didžioji geopolitika, Konstitucija, švietimas ir mokslas, herojiška karinė kova? Anot Monikos Jašinskaitės „Šiaurės Atėnuose“, –- „vien girnos,grūšia ir runkeliai“. Stebint Kūrėjo OK nulipdytą Lauryną, galima įtikėti, kad ir Katedrą pastatė ne rafinuotas architektūros profesorius, bet… Vandalas iš Migonių kaimo.

Bernardinai

*

Humoras? Dažnai (per dažnai!) tuo laikomas išimtinai juodas humoras. Neišsilavinusių beskonių žmonių priebėga ir širdies apipuvimo išraiška.

Humoro jausmas, jei jis yra, gali padėti tik spontaniškai. Jei specialiai jį vartotum, būtum klounas. Bet aš labiau išskirčiau džiaugsmą – svarbu, kad jis būtų. Būna įvairių akimirkų – ne visuomet eini per kasdienybę šypsodamasis ir pakylėtas, bet giliai visada rusena džiaugsmas. Pritariu popiežiaus Benedikto XVI minčiai, kuria jis visuomet skatina jaunimą ir sako, kad krikščionis negali būti liūdnas. To paslaptis – nuolatinis buvimas su Jėzumi. Aišku, ne visuomet tą prisimeni, bet kai įsisąmonini – su Juo negali būti liūdna. Motina Teresė sako, kad džiaugsmas yra tinklas, kuriuo galima pagauti daug sielų. Tas jausmas turi eiti iš vidaus, nes jei nutarsiu, kad būtent dabar reikia džiaugtis, džiaugsmas bus netikras, jis gali įžeisti kitą.

Kun. Mindaugas Kučinskas, „Ateitis“

*

Vakar į Studentų ateitininkų sąjungos valdybą buvo išrinkti 5 niekad joje anksčiau nebuvę žmonės.

7 žmonės vakar Kauno Arkikatedroje davė studento ateitininko įžodį. Štai kokią priesaiką ištarė:

Kryžiaus ir ateitininkų vėliavos akivaizdoje pasižadu sekti Kristų, dirbti ir aukotis Dievui ir Tėvynei ir uoliai eiti studento ateitininko pareigas. Kristau, padėk man ištesėti.

Tarp įžodininkų yra buvusi šio tinklaraščio autorė Justina Juodišiūtė, mano bičiulis klierikas bei buvęs Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Gabrielius Satkauskas, kitos drąsios asmenybės.

Svarbiausia savaitės naujiena.

*

Balose prisėmęs batą jauti, kad gyvenimas šlapias ir tikras, o ne juodas, ne pilkos atspalvių kupinas. Greičiau jau ryžto, greičio, grožio atspalvių.

Nuotrauka priklauso sushiraider. Kita nuotrauka – Mildos Gurauskaitės.
28 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 1 )

  1. Drąsos naujiems Kristaus vėliavnešiams :) O tas visa ko juodinimas, įdomus reiškinukas. Neretai atrodo, kad šiandien rožinius akinius pakeitė tamsinti akiniai :) Viskas tikrai nėra taip blogai, kaip kartais atrodo arba bandoma parodyti.

Leave a Reply to TT Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *