Martynas Pilkis
2012-10-02

J. A. Šutas: „Kariuomenė – labai didelis ir nelengvas iššūkis“

[Iškilmingoje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos I kurso kariūnų priesaikos ceremonijoje] teisė pabučiuoti Akademijos vėliavą prisiekusių kariūnų vardu buvo suteikta geriausiam šio kurso kariūnui Juozui Algirdui Šutui, kurį išrinko vadai ir taktikos instruktoriai Bazinio kario kurso (BKK) metu.

lka.lt

Juozas A. Šutas

Juozas yra ateitininkas. Man garbė, jog jį pažįstu.

Prieš dešimt dienų mačiau nuotraukos vaizdą gyvai. Tada paėmiau ir trumpą interviu.

– Kokiu principu buvo išsiaiškinta, kuris iš daugiau nei trisdešimt kariūnų yra geriausias kurse po pirmų poros mėnesių?

– Kurso pabaigoje vyko paskutinės trijų parų trukmės pratybos, per jas buvo skaičuojami ir sumuojami taškai. Po trijų parų paaiškėjo, kas užėmė aukščiausią vietą. Taškai susideda iš įgūdžių, kuriuos įgijom per tą laiką, pademonstravimo ir gebėjimo orientuotis žygiuojant.

Bendroje sumoje surinkau 93 taškus iš 100 – ir tai buvo geriausias rezultatas iš visų kariūnų.

– Turbūt nėra lengva studijų pradžioje save įsprausti į tokį aiškų ir struktūruotą karininkišką rėma. Moksleivių ateitininkų akademijų, kuriose daugybę sykių dalyvavai, pasižymėdavai plačiais įgūdžiais: ne tik laimėdavai geriausio rašinio konkursus, bet ir stebindavai visus talentų vakarų metu. Ar nėra itin didelis iššūkis dabar save iš pradžių paskirti tik vienam keliui?

– Tai yra labai didelis ir nelengvas iššūkis. Be abejonės, dabar yra patys gražiausi metai žmogaus gyvenime, ir aš pats jaučiu, jog galėčiau daryti daug kitų dalykų, tobulint save kitose srityse, tačiau pasirinkau šitą kelią ir noriu sėkmingai jį tęsti. Man negaila tų dalykų, nes kariuomenė palieka galimybę plačiai save realizuoti.

– Ar skani kareiviška košė? O gal kareiviai iš tiesų jos nevalgo?

– Kareiviai valgo įvairius dalykus. Košę gal netgi rečiausiai iš visų. Bet kai košė būna paruošta, ji būna tikrai skani ir dažniausiai saldi.

– Trumpai apibūdink, kodėl pasirinkai karo akademiją. Turbūt tai nėra kažkas perdėm racionalaus, kaip kad galimybė turėti gana saugų karjeros kelią?

– Tai galėtų būti priežastis, bet pirmoji priežastis buvo originalus, nemonotoniškas gyvenimo būdas. Kariūnas kiekvieną dieną turi nugalėti save. Kiekvieną dieną karys patiria daug išbandymų, kur turi pademonstruoti valią. Kad ir elementariausias uniformos susisiuvimas – mažai kas yra įgudę siuvėjai, tačiau kiekvienas turi net mažuose dalykuose įveikti save.

Man patinka šis kasdienis savęs nugalėjimas.

– Girdėti gandų, jog tau atsiveria galimybės studijuoti prestižinėje Vest Pointo karo akademijoje JAV. Ar tokio studijavimo atveju visai neapleistum ateitininkiškos veiklos?

– Galimas daiktas, kad pasisekus įstoti į Vest Pointo akademiją,  ketverius metus visai negrįšiu į Lietuvą. Tačiau galbūt pasisektų susisiekti su Šiaurės Amerikos ateitininkais ir bendrauti su jais artimiau. Taigi ateitininkiškos dvasios tikiuosi neprarasti, ją puoselėti ir už Atlanto.

– Ačiū, Juozai. Linkim tau Dievo palaimos!

***

O čia įrodymas apie Juozo visapusiškumą tiems, kurie asmeniškai jo nepažįsta. Filmuota prieš tris metus.

***

Beje, Juozo vyresnis brolis Antanas (taip pat ateitininkas, ir turbūt vienas geriausių stovyklų vadovų, kuriuos esu matęs) šį savaitgalį vedė savo draugę Eglę Urbonavičiūtę. Pasigerėtinai puikus metas Šutų šeimai.

39 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 3 )

  1. Juozai,
    Jei pasieksi kitą pusę balos JAV ateitininkai mielai tave priims :D.
    Lauksim,
    Milda

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *