Svečias
2013-04-09

Ištepti balti chalatai

Įrašo autorė – Monika Remezaitė, farmacijos studentė iš LSMU.

Senų senovėje buvo trys garbingiausios profesijos: vaistininkas, kunigas ir mokytojas. Žiūrint akimis paprasto pasauliečio, kurio nuomonę formuoja ne tik individualūs išgyvenimai, bet ir žiniasklaida, gandai, kitų žmonių patirtys,  šios profesijos nebeišlaiko savo pozicijos… Gvildensiu farmacininko profesijos problemas, su kuriomis man tenka susidurti kiekvieną dieną,  o šios problemos liečia kiekvieną!

Vaistininkas – tai arčiausiai žmogaus esantis medicinos specialistas, į kurį betarpiškai kreipiasi esantys bėdoje. Šiuo metu vaistai pristatomi kaip saldainiai, kuriuos apsimoka pirkti esant bet kokiai šmėžuojančiai akcijai. Verslas verslas verslas! Į jį įtraukiami žmonės su baltais chalatais, kurie pasiduoda pinigų „grožiui“. Pačiai teko stebėti, kai ateina žmogus išsirinkęs pigiausią nuo skausmo vaistą, o vaistininkas žiūrėdamas tiesiai į akis klausia: „Gal galėčiau pasiūlyti jums geresnį vaistą?“. Tas geresnis vaistas:

  1. kur kas brangesnis
  2. vaistininkui materialiai naudinga jį parduoti
  3. gauna vedėjo palankumą, kad vykdo planą

Tačiau klausimas, ar jį siūlytų, jei šalia nešmėžuotų pinigai?.. Esu 100% įsitikinus, kad ne, nes jis nėra blogesnis už brangesnius vaistus! Kaip tik šiandien kalbėjau su vaistininkais, kurie pabrėžė, kad ranka ranką plauna, t.y. jei jiems pasiūlo ką nors, dėl ko būtų naudinga parduoti tą vaistą, ir parduoda. Pasakysite „baisu!“, o aš sau tai kartoju kiekvieną dieną! Dar baisiau, kai klausiau farmacijos studentų, ar galėtų dėl didelių pinigų pagaminti nuodus, kurie bus panaudojami žmogaus nužudymu? Iš 7 klaustų visi atsakė „taip“! Žinoma, tai ne statistiniai duomenys, bet tokie atsakymai parodo, su kokia pozicija kai kurie asmenys mokosi, o jie ateity juk gali užimti aukštas pareigas.

Šiuo metu Lietuvą valdo tinklai. Jiems nepriklausančią vaistinę atrasti veik tas pats, kaip ant kelio rasti pinigų – įmanoma, bet reikia paieškoti! Už žmogaus sveikatos „gerovę“ atsako monopolistai, kurie rūpinasi verslo plėtra. Nuėjus į privačią vaistinę, ten visai kitoks oras: nesivaikoma plano įgyvendinimo ar tuščių akcijų, o kreipiama į kokybę! Teko susidurti su savotišku privatininku, kuris iš savo vaistinės išvaro žmonės, kurie vedami reklamų. Jis klausia žmonių: „Ar jums reikia vaisto, kurio 95% sudaro reklamos?“  Pasiteiravau, ar pelnas nuo to nesumažėja, o jis atsakė: „Pas mane žmonių visada būna.“ Kaip bebūtų, mes norim tiesos, o ne pasakos! Ši monopolistinė santvarka Lietuvoje neturi apribojimo, o dauguma Europos šalių gali pasigirti, kad griežtai kontroliuoja, idant vaistinių tinklai neužimtų rinkos.

Vaistininkas turi didžiulę įtaką paprastam žmogui. Vaistininko žodis dažniausiai nulemia žmogaus apsisprendimą. Jei žmogus ateis į vaistinę tikėdamas nusipirkti paracetamolio nuo peršalimo, jis grįš su pilnu maišeliu (ne)reikalingų vaistų. Nors vaistininkas, kuris nepaveiktas pinigo turėtų įduoti šlykščios aviečių arbatos ir liept keliauti į lovą, o joje  valgyti medų su imbieru. Žinoma, nereikia pamiršti žiniasklaidos galios, kuri nuolat primena, kad nevartodamas vaistų žmogus numirs nuo peršalimo, pabrėžiami vienetiniai atvejai…

Bendrais bruožais aptariau vaistininko juodąją pusę. Žinoma, yra puikių vaistininkų, kurie dirba dėl visų gerovės net būdami tinkluose, tačiau su ašara akyse pripažįstu, kad mano aplinkoje tokių vienetai.

Čia pateikta ir specialistų nuomonė.

P. S. Valocardinas vėl rinkoje, nors sudėtyje neberašo, kad būtų fenobarbitalio.

-
Nuotrauka priklauso flickr.com.
13 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 4 )

  1. Labai įdomi naujoji tvarka, kai gydytojai ant receptų neberašo vaistų pavadinimų – rašo tik veikliąsias medžiagas ir jų normą. Ši tvarka turėtų padėti ligoniams pasirinkti vaistus savo nuožiūra – pigesnius ar brangesnius. Tik realybė ta, kad tai neįmanoma! Pasirodo, kad net dėl pakuočių dydžio skirtumo pasirinkti kitą variantą yra praktiškai neįmanoma – nepakaks dozės arba ji bus per didelė, nei gydytojo nurodyta. Jei nors viena tablete per mažai – alternatyva nebus parduota. O kad vaistininkui būtų patogiau susiorientuoti, ant recepto gydytojas supratingai priklijuoja lengvai nulupamą lapelį su konkretaus vaisto pavadinimu:) Esu ne kartą tą pavadinimą nulupusi ir provokavusi vaistininkus man parduoti alternatyvas. Ne dėl to, kad pigesnės – labai maga patikrinti, kaip viskas veikia.
    Džiugu, kad dar yra moralių farmacininkų, neapsvaigintų legendomis ir istorijomis apie kelialapius į Egiptą už parduotas normas. Laikykitės ir gyvuokit!

  2. Su vienu medicinos studentu kartą kalbėjomės labai įdomia tema. Jo nuomone, egzistuoja dvi pagrindinės laikysenos medicinoje – gydyti ligos ar negalios priežastis (keisti esamą situaciją, žmogaus įpročius etc.) arba gydyti pasekmes. Deja, bet vaistų rinka dažniausiai orientuota tik į pasekmių gydymą, nes jei dings priežastis, dings klientas.
    Labai įdomu ir savo laikyseną pasianalizuoti – ar aš rūpinuosi spręsti ligų priežastis (jei šiltai rengsiuos, laikysiuos higienos, peršalimas rečiau vargins) ar numoju ranka ir sakau, jei ką, išgersiu vaistų :)

  3. Aš taip pat pastebėjau, kad gydytojai dabar vaistus išrašinėja pagal kainas. Dažnai jų išrašytas vaistas būna brangesnis, nei kito gamintojo, kurio medžiagos yra lygiai tokios pačios. Todėl visiškai sutinku, kad gydytojus dabar valdo prekybininkai :)

Leave a Reply to GMT Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *