Martynas Pilkis
2012-01-12

Išsiplauk smegenis su „Coca-Cola“

Yra toks gandas, jog su „Coca-Cola“ esą labai neblogai galima plauti tualetus, radiatorius ir panašiai – jos savybės tam tinka. Nežinau, ar tai tiesa, tačiau bent smegenis plauti tinka puikiai. Tiesa, ne pats gėrimas, o jo reklamos.

Siūlau paskirti keletą minučių penkiems trumpiems video siužetams. Juos žiūrint reikia turėti galvoje faktą, jog reklama atspindi tam tikras (besiformuojančias) visuomenės elgesio normas, per jų prizmę įtaigiai pateikia savo produktą ir taip tas normas įtvirtina dar labiau.

1.

Vyras mato aplinką per savo ligos – akivaizdžios priklausomybės – akinius. Ši reklama sukurta Vakarų pasauliui, kuriame priklausomybė iš visuomenės padugnių prakeiksmo verčiama trokštamu ir gražiai pateikiamu dalyku. Naująja norma.

Verslui priklausomybės labai naudingos, nes didžiausias pelnas gaunamas tada, kai produktas parduodamas už kuo didesnę kainą kuo didesniam kiekiui žmonių kuo ilgesnį laiką. Kaip to pasiekti? Sukelk priklausomybę ir apkaišyk ją gėlėmis.

2.

Tai Olandijoje sukurta reklama su aiškia potekste, skirta trumpalaikių seksualinių santykių (hook-up kultūros) visuomenėms.

„Coca-Cola“ joje atlieka savotiško socialinio lubrikanto funkciją, perima gėlių (23 sekundė) ir spermos (46-56 sekundės) kultūrinius įvaizdžius.

Atkreipkit dėmesį ir į dainos žodžius: „Baby I’m your puppet on a string [..] strange love“ ir t.t.

3.

Paprasta – „Coca-cola“ pateikiama kaip globalus gėris, kuris peržengia žmonių dirbtinai sukurtas sienas; bendražmogiška vertybė.

4.

http://youtu.be/EnUKurl7Fog

O čia raudonoji rūgštis užima yra socialinio teisingumo ir sąžiningo pajamų pasiskirstymo ženklas, leidžiantis visiems pasijusti lygiais. Būtent nuo „Coca-Cola“ gurkštelėjimo 45 sekundę prasideda Degėlos įtraukimas atgal į visuomenę, pripažinimas kaip sãvo.

5.

Reklamos mintis: „Coca-Cola“ – žmonių pasąmonėje (lunatikavimas esą kyla iš jos) įsitvirtinęs gėris, vardan kurio įveikiamos visos kliūtys. Visa tai dar remiasi prielaida, kad pasąmonėje slypintys dalykai, žinoma, yra geri, natūralūs ir todėl siektini.

O kad Vakarų konsiumeriui afrikiniai motyvai nepasirodytų perdėm tolimi, apsidraudžiama užmetant klasikinės muzikos.

*

Palieku jums rinktis patiems, bet aš mieliau gersiu arbatą, pieną, mamos kompotą, kakavą, kavą, obuolių sultis ar net „Selitos“ birzgalą.

*

O kaip padaryt, kad žmonės pajaustų, jog dažnai reklama juos kiauraĩ mausto?

Galima pasiūlyt patiems susukti siužetą populiarinti kokiam nors nelabai populiarintinam reikalui. Pavyzdžiui, štai taip:

 

5 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 10 )

  1. Man patiktų, jei išliktum nuoseklus arba bent jau paaiškintum, kodėl naudoji tokias frazes kaip konsiumeris ir pan., kai taip pat siūlai visiems pakilti iš kalbos skurdo.

    Faktas, kad, kaip Martinaitis sovietmečiu sakė apie žmones, visi esame bent pusiau parsidavę, jau vien dėl to, kad gyvename toje pačioje visuomenėje. Net neigdami dalykus vis tiek pripažįstame juos esant ir tai, kad apie juos mąstome ir mokame perskaityti, kad ir tokių reklamų siunčiamas žinutes. Bandau suprasti, kad pats nepirkimo faktas prisideda prie to, kad nelegitimuoji tokių svajų ir troškimų, kuriuos mums pateikia reklama ir šiaip nemoki pinigėlio, kurio dalis tenka reklamai.

    Bet man vis tiek tada kyla dar vienas klausimas – kuo ‘Selita’, prisiminus dar vaikystėje matytas reklamas apie energetinius gėrimus, kurie buvo įvardijami kaip ‘sex energija’, yra pranašesnė už Coca-colą? Nes lietuviška?..

  2. „Selita“, visai nepagalvojau apie jos reklamas; neprisimenu, kada mačiau paskutinį kartą. Man tas vardas tiesiog siejas su pigiu gėralu, kurį daugiabučio pirmo aukšto krautuvėj už litą dvidešimt nusiperką keli ištroškę bernai vasaros popietę.

    Dėl kalbos. Kalbėt pačiam yra viena. Bet visai kita yra, jei nori viešumoj aprašyti tikrovę taip, kad ją suprastų aplinkiniai (kurie nebūtinai laikosi lietuvių kalbos lietuviškumo principo). Juk jei žmogus nuvorišą visą gyvenimą vadino nuvorišu, tai jam iš pat pradžių žodis praturtėlis ( http://bit.ly/xTZ357 ) mažai ką reikš. Reikia palaipsniškumo.
    Be to, neigiamų reikšmių žodžių tyčinis sakymas užsienio kalba turi ir papildomą prasmę – pavaizduoja tą dalyką taip, tarsi jis būtų daug svetimesnis lietuviškumui, primetamas iš užsienio. Dėl to galvoju pateisinąs save vartodamas žodį „konsiumeris“, o galvoj turėdamas žodį „vartotojas“.

  3. Tai čia, manau, ir bėda, Martynai – nei vienos iš šių Coca-Colos reklamų nesu mačius ir iki šio įrašo niekada Coca-Cola man su tuo nesisiejo – gėriau retai, bet kai gerdavau galvos dėl tokių dalykų, apie kurių buvimą neturėjau žalio supratimo, kaip tu apie ‘Selitos’ reklamas, nesukau. Taigi, jei siūlai principą, tai jis turėtų galioti ne tik Coca-Colai..

    Sutinku su tavimi, kad kalbos vartojimas nurodo ir į tam tikrą to žmogaus tikrovę – kalbi mužikiškai, tai ir esi mužikas, kalbi pižoniškai, tai ir esi pižonas ir pan. Čia vėl atsiranda tam tikras mažų mažiausiai neaiškumas – kur ir ties kokiais žodžiais tu formuluoji ribą – kalbu taip, kad mane suprastų kiti (aš tai pvz. nežinau ir nesuprantu, ką reiškia tas nuvorišas)ir kalbu taip, nes taip kalbėti yra kilnu (inteligentiška, kaip sakytų Malinauskas ar Šalkauskis). Man tai čia yra tam tikras nenuoseklumas – jei Martynui Darškui kai kuriuos kontekstus kur kas geriau įvardina angliški žodžiai, o aš Justina ar kas kitas, žinodamas tuos kontekstus suprantu, ką šiais žodžiais jis turi omeny ir įvardina, tai kodėl naudoti žodį ‘nuvorišas’ yra labiau galima?

    Taip pat nesu tikra dėl to viešas/privatus kalbėjimo skirties.

  4. Kažkaip iš pirmo žvilgsnio paranoiška atrodo . Tai ką , dar suraskime didį blogį ir žmonių verbavimą dantų krapštukų reklamose , ar kažko kito . Visų reklamų tikslas yra tas pats (beveik visų) , įrodyti žmonėms ,kad verta pirktį jų , ir tik jų produktą . Tačiau ne visos kompanijos turi tokį biudžetą , ar tokius režisierius reklamai kurti kaip Coca-Cola (nors iš dalies ji tuo tik atskleidžia savo tikslą) . Ir apskritai , visame šiame straipsnyje panašu ,kad vyrauja įsitikinimas , kad šėtonas niekad nesukūrė blogesnio dalyko už Coca-Cola. Taip tai gal būt ir nėra labai sveika,tai jie kuria galvą plaunančias reklamas , bet žmonės patys renkasi ar gerti ją ar ne .

  5. Justina, tu teisi. Principas turi galiot ne tik kolai. O kad paprasčiau gyvent pasaulyje, kuriame nieko apie nieką nežinai (ir galvos dėl to nesuki), senai žinoma. :) Tai, aišku, maloni nuostata, tačiau nesektina.

    Dėl kalbėjimo bei vieša/privatu skirties irgi gerai pastebėjai. Norėčiau rasti universalų vieno sakinio principą, tačiau tai ne taip lengva. Nemanau, kad būtume neteisūs, jei turėtume savo nuostatas net ir nepriėję tokios trumpos taisyklės.
    Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie nesupranta, kad su jais rimtai šnekama, jei pokalbyje nepasikinkomas slaviškas liaudies bazaras. Ar turėtume eit į jų kalbą? Tikrai ne. Tačiau yra ir kitokių atvejų.
    Išimtį kartais (!) turėtų būti galima padaryti, jei gerai supranti, jog tai išimtis, jei žinai savo nusiteikimą kalbos klausimu ir supranti, kodėl jis toks, o ne kitoks. Tau turi būti nemalonu padaryti išimtį! Ir turi galvoti, kokių veiksmų galima imtis, kad ateitį tokių išimčių daryti reiktų vis mažiau.
    Rašydamas ne vėlų vakarą gal sugalvočiau kažką geresnio.

  6. Anonymus: pirmas žvilgsnis dažnai apgauna, reikia nepatingėt užmest akį dar sykį.
    Jeigu reklamos sukelia žmonių lūkesčius, kurių kola kaip tokia iš esmės pateisinti negali (būsi mėgstamas, susirasi merginą, pasaulyje įsitvirtins taika, matysi su kola susijusias haliucinacijas), tai reiškia reklama yra melaginga. Jei reklama yra melaginga, reiškia tu ne tik neturi sprendimui priimti reikalingos informacijos, bet dar ir gavęs klaidingą informaciją. Laisvas sprendimas gali būti laisvas tik tada, kai tau neprimeluota. Juk galime pasakyt, kad telefoniniai sukčiai irgi tik paskatina žmones priimti laisvą sprendimą atiduoti jiems pinigus. Bet kaip jie tai padaro? Suteikdami neteisingą informaciją!

  7. O aš tai dar ir mamos kompoto negersiu, nes tai daro mane pažeidžiamą manipuliacijoms visokioms.

  8. mm.. Aš asmeniškai coca-cola’os geriu daug, dar turiu coca-cola vazeliną, kuriuo labai didžiuojuosi ir visiem rodau, taip pat coca-colos maikutę ir pan. Mano nuomone straipsnio esmė buvo parodyti, kad kaikuriuos dalykus vartojam, todėl kad jie stilingi. O tokį įspūdį sukuria GEROS reklamos. Kad ir kiek stumbro alus prikurs reklamų aš maikutės su jo inicialais nesidėsiu. Nemanau, kad dabar pradėsiu mažiau varti coca-colos ženklą, bet straipsnis iš esmės teisingas ir tikrai ne perdėtai įtarus.

    Apskritai tai man jis patrauklus… Kaip ir coca-cola ;D Daug paveikslėlių, gera muzika, trumpi komentarai po klipais.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *