Martynas Pilkis
2011-11-25

Išganymas per „Coca-Colą“?

„Rinkodara iš esmės yra tai, kad restorano lankytojams turi sušerti jų pačių šūdus taip žaibiškai, kad jie nespėtų atsitokėti ir manytų jog gauna pirmarūšį maistą.“  – knygoje „X-karta“ rašo Daglas Kouplandas. Būtent šią citatą prisiminiau, pamatęs jau seniai begertos „Coca-Colos“ reklamą.

Pažiūrėkite ir jūs, įdomu (anglų k.):

Pastebėkime:

  • Reklamoje nieko nekalbama apie reklamuojamą produktą ir jo savybes. Pusantros minutės skirta vieninteliam tikslui – statyti prekės ženklo įvaizdžiui, kuriant malonumą keliančias asociacijas smegenyse. Tai vadinama neurorinkodara.
    2004 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog smegenyse malonumą sužadina būtent „Coca-Colos“ prekės ženklas, o ne pats gėralas.
  • Aptariamas prekės ženklas yra vienas vertingiausių (pinigine prasme) pasaulyje, neabejotinai ir vienas kapitalizmo simbolių. Argi ne ironiška, jog reklamoje kritikuojamas materializmas[1. Ypač turint omeny visas su „Coca-cola“ susijusias kontraversijas dėl sveikatos, rasizmo, darbuotojų išnaudojimo ir t.t.]?
  • Žinoma, žiūrint apie tai mąstyti nėra laiko. Skirtingų emocijų pliūpsnis užpila žiūrovą taip, jog mąstymas akimirkai nusilpsta.
    Tam panaudojama pakili muzika, ištraukos iš plačiai žinomų „Youtube“ vaizdelių, skaičių (duomenų) gausa ir tariamas jų tikrumas[2. Tai, koks nenormalus pasitikėjimas šiais laikais yra skiriamas skaičiams, yra atskira labai plati tema.], manipuliavimas karo baime ir saugumo bei jaukumo jausmais.
    Ir visa tai tiesiog žaibišku greičiu!
  • Taip, beveik nėra abejonių, jog didžiulė šypsena puošia jūsų veidą tada, kai 78-ą klipo sekundę vaizde atsiranda zombių su buteliukais rankose būrys. Tiesa, čia reklama labai staigiai ir baigiasi, kad žiūrovui nepraeitų geras jausmas. Net sunku spėti suprast, kas reklamuota – pasaulio taika ar gaivusis gėrimas.
    Reikia pripažinti – reklamos specai padirbėjo profesionaliai.

Ar mane piktina jog žmonės šypsosi (juk galų gale galbūt svarbiausia, kad šypsos, o ne dėl ko)? Ar aš prieštarauju pirmų 77 sekundžių mintims? Visai ne!

Pavojinga štai kas: reklama vis labiau reklamuoja ne produktą, bet tam tikrą būseną, kurią tariamai sukels produktas. O aptariamoji vaizdo reklama netgi susieja produkto vartojimą su gėrio pergale pasaulyje[3. Prie kurio „Coca-cola“ tariamai truputį prisededa labai savotišku būdu – „kokakolonizacija“].

Nereikia būti labai įžvalgiu norint suprast, jog sužadintos ir su išganymu per „Coca-colą“ (ar bet kokį kitą produktą) susietos žmonių viltys liks nepateisintos. Nemalonu matyti, kaip žmogui būdingas pašaukimas ieškoti prasmės ir būdų į laimingą gyvenimą yra ciniškai išnaudojamas pelno gamybai.

Pirmoji pasaulio profesija nebuvo prostitucija. Pirmoji pasaulio profesija buvo reklama (reklamavo obuolį…). Skirtumas tarp jų ne toks ir didelis. ♦


1 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 6 )

  1. Rašydamas turėjau galvoje obuolį nuo pažinimo medžio (Pr 2, 16-17 ir trečio skyriaus siužetas), bet dabar paskaitęs vėl matau, jog ten apie obuolį tiesiogiai nekalba, kalba apie vaisių. Tik kolektyvinėj vaizduotėj kažkaip obuolys įsitvirtinęs.

  2. Ai, apie šitą.. che, pirmykščio žmogaus nuopolis prasidėjo nuo žalčio atlikamo pirmojo reklamos veiksmo – gundymo. Tarsi kaskart, nusprendus, kad reklama mums ištransliavo tinkamą žinutę, nusidėtume.

  3. Įdomu, ar galėtume žaltį laikyti specialistu (Someone who is an expert in, or devoted to, some specific branch of study or research.)?
    „O žaltys buvo suktesnis už visus kitus laukinius gyvulius, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs.“ (Pr 3, 1a)
    Pagalvojau dabar, jeigu tartume, jog jis yra gundymo (per suktumą) specialistas, kuo jis skirtųsi nuo šiuolaikinio reklamos agento? Ką galvoji?

  4. Manau, kad yra skirtumas. Žalčio tikslas nėra vaisius nuo pažinimo medžio – jo tikslas yra Viešpaties numatytas žmogaus gundymas. Nuo jo mes nei vienas neesam apsaugotas, net ir Tobulas Žmogus buvo gundomas.
    Tik va reklamščikai bando per gundymą įpiršti labai konkretų vaisių – čia jų bėda ir yra. Suktumas nebebūna savitikslis, nes neneša jokios materialinės naudos – lygiai taip pat, kaip ir dorybingas gyvenimas bei kiti, su dvasia susiję fenomenai. Kitą vertus – šie specialistai juk irgi tik žmonės, jie negali pilnai pasinerti į suktumą tarsi džedajai į tamsiąją pusę. Nors kam jie rūpi – mes esame gundomi negalvoti sava galva ir pasiduoti patiems žemiausiems pojūčiams.
    Tai galvoju, kad Žaltys dabartyje nesimaterializuotų. Jo reklamos metodų niekada neaprašytų joks Macluhenas. Jis viliotų mus pasirinkti ne tą darbą, kurį mėgstame, bet kuris naudingas, šnekėti ne tai, ką galvojame, bet tai, kas indoktrinuota, tikrovę laikyti ne savo šeimas ir draugus, bet masinius reiškinius ir judėjimus.
    Kaip senas Prancūzų poetas C. Baudelaire sakė: ,,The greatest trick the devil ever pulled was convincing the world he doesn’t exist”.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *