Martynas Pilkis
2012-09-05

Įrašas apie lietuviškus papratimus (su laiminga pabaiga)

Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai išmeta 40% maisto, kurį nusiperka. Žvėriškas kiekis.

Šioje šalyje nuo mažens augusi ateitininkė Milda gėrėjosi, kaip rūpestingai su maistu elgiamasi Berčiūnų stovykloj (vaikai raginami valgyt iki galo, nemėgstančių patiekalo žmonių porcijos išdalinamos mėgstantiems ir t.t.), o ir apskritai Lietuvoje.  Malonus pagyrimas, aišku.

Bet gal taip yra tik todėl, kad statistinio lietuvio biudžete maistui skiriama dalis proporcingai yra daug didesnė nei įprasta išsivysčiusioms šalims? Juk kas penktas Lietuvis neišgali valgyti mėsiškų patiekalų dėl lėšų stygiaus.

Būta jau nesimpatiškų dalykų, kuriuos žinojom apie Ameriką, bet galvojom: „pas mus tai taip niekada nebus!“. Vienas jų – žmonės, besigrūdantys kaip fermos gyvuliai per nuolaidas milžiniškuose prekybos centruose. Tačiau užtenka „Akropoliui“ paskelbti išpardavimą, ir juokingas žmogystų išdegusiom akim vaizdas – prieš mus.

Galbūt ir su maistu taip bus? Kai tik šis santykinai taps pigesnis, žmonės nesibodės pirkti maistą, kurį tik galbūt ketins valgyt. Na, jei nuotaika tinkama bus. O vėliau tiesiog lengva ranka galės išmesti.

Galbūt. Bet yra įtikinamesnė versija.

Lietuviai maistą gerbia, nes yra arti žemės. Labai dažnas mūsų mato butuose ant palangių auginamus pomidorų daigus pavasarį, dalyvauja bulviakasyje ir obuolskynyje rudenį, perkasa lysves, ravi daržus, laisto. Skinti uogas, rinkti grybus miškuose irgi yra veikiau normalaus gyvenimo dalis, o ne kažkokia egzotika, palikta purviniems ateiviams iš Rytų Europos  ir Azijos (kaip tai yra Skanidavijos šalyse).

Juk visai kitaip žiūri į maistą, gerbi jį, jeigu pats prisidėjai prie didžiojo kelio nuo juodžemio iki lėkštės. Nebekyla ranka išmesti.

Lietuviai gyvybę gerbti dar moka. Mūsų šeimose kol kas savaime suprantama suvalgyti visą iškeptą vištą, ne tik krūtinėlę (kaip yra JAV). O ir kepenėles, liežuvius ar kitas Vakaruose paprastai nevartojamas (nebent aikščiojant nuo susižavėjimo patiekiamas puikiuose restoranuose) gyvulių kūno dalis valgyti gana įprasta.

Tyrimams atrandant vis didesnių gyvojo pasaulio paslapčių (štai, pavyzdžiui, žirniai gali bendrauti ir perduoti žinias vieni kitiems), pagarba maistui – ir ne tik vegetariškasis mėsos sureikšminimas – turėtų vėl grįžti į pasaulio kasdienybę.

O Lietuvoj tegul ši pagarba niekad ir nebūna pranykusi.

Derlius puikus. Skinkime!

-
nuotrauka priklauso y Martin Sojka .. www.VisualEscap.es

 

14 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 3 )

  1. Beskaitydamas prisiminiau O. Milašiaus pranašystes apie tai, kad Lietuva nežlugs, jei išliks žemės ūkio kraštu :)

    Kažkas yra labai sveiko žmoguje, kuris išsaugo pagarbų ryšį su žeme ir visa, kas iš jos kyla. Kaip ir pats sakai, tada lengviau suprasti, kad maistas, kiti dalykai ne iš niekur atsiranda. Ir vartojimas tada yra sveikesnis. Juk kaime žmonės neišmeta atliekų, trąšoms panaudojamas net mėšlas. Ir tas buvimas gamtos apsupty, kuri yra tiek ir artima, tiek ir slėpininga, kažkaip raminančiai veikia.

    Vis dėlto ne visi galime gyventi kaime, ne visi juk to ir nori.
    Pastebėjau, kad gyvenimas mieste mano taupumo neskatina, reikia daug daugiau dėti pastangų nepirkioti visokių nebūtinų niekų. Pats irgi tai siečiau su tam tikru patogumų teikiamu atotrūkiu nuo tikrovės, nuo materialių apribojimų (sieju ir su pasisakymų apie knygų numaterialėjimą).

  2. Martynai,

    Turi gera atmintį, buvau beveik užmiršus tą pokalbį. Sutinku su pastaba kad lietuvių artumas/prisilietimas prie žemės įtakoja mūsų pagarba maistui. Ypač tai pastebėjau šiemet kai pasėjau savo daržą ir juo rūpinausi lyg savo lobiu kol tie maži daigeliai užaugo į sultingus vaisius. Kai savo rankom užaugini, kai supranti kiek pastangų ir laiko užauginti tą vaisių tikrai nekyla mintis išmesti. Bet man rodos kad tai tik viena dalis didesnio paveikslo. Amerikoje kiek pastebėjus yra daug priežasčių kodėl žmonėm taip lengva išmesti tai ką kiti brangina (ir tai ne tik apie maistą kalbant).

    Pabandysiu nutapyti kelis vaizdus su kuriais susiduriu Amerikoje:

    Dažnai šeimos prekinasi tik kartą į savaitę (arba dar rečiau) ir perkant maistą nesusiplanuoja valgaraščio tad gaunasi kad nusipirko per daug o šaldytuvas lyg juodoji skylė kurio gelmėj pamirštos salotos vysta. Kartais būna kad žmonės neiprate ruošti maistą (jiem ši vertybė ir menas nebuvo šeimoj perduota) ir nemėgsta daržovių. Žmonės žino kad daržovės sveikos ir norėtu jas valgyti dėja “laiko nėra” ruošti ir nesuvalgo. Bet dienos gale jaučia kažkokį palengvėjimą nes nusipirkus daržoves jau vienu žingsniu arčiau sveikesnio gyvenimo (panašiai ir būna su sporto klubo naryste).

    Pastebėjus kad Amerikos žmonių veiksmus labai itakoja aplinka bei bendruomenės normos. Manau kad iš dalies yra todėl kad neturi ilgos istorijos bei bendrų vertybių kurias išsaugoti tad lengvai įsiveržia patogumas laikomas visų siekiama vertybe. Mokindamasi visuomeninės sveikatos moksluose matau kad dažnai bandom išspresti daug problemų kurios kylo iš “patogaus” gyvenimo ir kultūrinių vertybių praradimo. Taigi pakeisti žmonių įpročius ir mastyma labai sunku, lengviau išlaikyti kultūrines vertybes ir jas saugoti nes jų nauda visuomenei yra neįkainojama.

Leave a Reply to TT Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *