Rugilė Kazlauskaitė
2014-01-30

III dalis. Kalba

Įspūdžiai iš JAV lietuvių gyvenimo. I dalis, II dalis

Kai diskutavome su JAV ateitininkais, viena iš diskusijos dalyvių uždavė klausimą, kodėl „Ateities“ pirmame puslapyje matome daugiau santuokų su kitataučiais tarp Lietuvos ateitininkių nei tarp Amerikos.  Atsakyti į šį klausimą, deja, negalėjau. Tačiau kartu nutarėme, kad pagrindinis skirtumas yra tas, kad JAV lietuviai žymiai blaiviau suvokia, koks iššūkis tautiškumui yra santuoka su kitataučiu. Amerikoje sendraugiai ateitininkai, susituokę su kitataučiais, pasakoja jaunimui apie tai, kokia yra tokios santuokos kasdienybė, kokiais būdais jiems pavyko perduoti kultūrą vaikams. Visą tai žinant, žymiai lengviau priimti sprendimą dėl savo gyvenimo.

Mūsų bendraamžiai ateitininkai –  trečia karta lietuvių, kurie gyvena Amerikoje. Tačiau jau antroji (mūsų tėvų) karta pripažįsta, kad jiems laisviau sekasi kalbėti angliškai nei lietuviškai.

Būdai, kuriais jie perduoda vaikams lietuvių kalbą:

1)  Vyras ir žmona pasiryžta savo namuose kalbėti tik lietuviškai, nors tai jiems yra nemenkas iššūkis. Kaip pasakojo viena Amerikos lietuvė, kai reikia greitai aptarti kokius sudėtingesnius reikalus, anglų kalba vis tiek pradeda prasprūsti, tenka save stabdyti.

Nr. 1

                                                                   Dainos Čyvienės nuotrauka

2) Su gimusiais vaikais jie kalba tik lietuviškai. Sutikau nemažai bendraamžių, kurie nemokėjo anglų kalbos iki tol, kol neišėjo į mokyklą. Vienas vaikinas pasakojo: “kai man buvo penkeri metai, mama išmokė pasakyti „I need use the restroom“ ir nuvedė į darželį. Likusią dalį anglų kalbos jis įsisavino per artimiausius du metus. Yra ir tokių šeimų, kurios pasirenka savo vaikus mokyti namuose iki 9 klasės. Viena iš priežasčių – kad vaikai galėtų geriau išmokti lietuvių kalbą.

Nr 2.

                                                                 Dainos Čyvienės nuotrauka

3) Kai vaikas išeina į mokyklą, vietinė kalba pradeda skverbtis į jį didžiuliu greičiu. Tai labai įdomus psichologinis reiškinys. Teko sutikti naujosios kartos emigrantų, kurie patys  kalbasi tik lietuviškai, nes anglų kalbą moka prasčiau. Tačiau dar pradinukai jų vaikai su šeima kalbasi angliškai. Tikriausiai tame amžiuje yra taip svarbu pritapti socialinėje bendraamžių grupėje, kad protas įjungia visas savo pajėgas, kad kuo greičiau adaptuotųsi. Tad vienintelis būdas tėvams išsaugoti vaikų kalbą – tai namuose griežtai su jais kalbėti tik lietuviškai ir to paties reikalauti iš vaikų.

Nr. 3

                                                                        Dainos Čyvienės

4) Šeštadieninės mokyklos – penktadienio vakarą namų darbai. Šeštadienio rytą – į lietuvių mokyklą. Ir taip dvyliką metų.

5) Ir vėl santuoka. Jau būnant paaugliais, Amerikos ateitininkams tenka suvokti, kad jeigu jie nori tą pačią tradiciją perduoti savo vaikams, jiems reikia sukurti lietuvišką šeimą. Aišku, tai ne vienintelis kelias – yra tokių Amerikos lietuvių, kurios ištekėjo už amerikiečių ir jų vyrai sutiko, kad vaikai namuose būtų auklėjami lietuvių kalba. Tai reiškia, kad tėtis grįžta namo, girdi, kaip mama su vaikais kalba lietuviškai, ne viską supranta. Tačiau kai vaikai pradeda kalbėti angliškai, jis pats juos sudraudžia, kad jie kalbėtų lietuviškai. Ilgainiui ir pats tėtis išmoksta lietuvių kalbą. Tokių šeimų yra. Bet žinoma, tai kur kas labiau išimtis negu taisyklė.

Štai kodėl nemaža dalis paauglių, su kuriais šnekėjau stovykloje, jau būdami keliolikos metų svarsto apie tai, kaip norėtų turėti lietuvišką šeimą, ir dėl to rūpinasi. Kaip sakė viena mergina: „tiesiog jaučiu, kad jei lietuvių kalbos nesugebėsiu perduoti savo vaikams, ji bus prarasta – užaugę jie nebegalės to išmokti, nebegalės dalyvauti šioje bendruomenėje, kurioje aš esu.“

Nr. 4

                                                                         Dainos Čyvienės

Dar viena juokinga detalė. Kai kurie JAV lietuvių žodžiai primena užkonservuotą 1946 visuomenę: pavyzdžiui, per pamokas vaikai pakeldavo ranką ir klausdavo manęs: „mokytoja, galima į išvietę“. Dar mane labai sužavėjo žodžiai, kurių vertiniai, ko gero, pirmiau atsirado JAV nei Lietuvoje. Štai kodėl kukurūzų spragėsiai ten vadinami sprogūzais, o boulingas –  kėgliavimu.

 

9 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 2 )

  1. Jei kam įdomi ši tema iš arčiau, 2013 m. birželio “Ateityje” rašiau recenziją A. Norvilo knygai “Tauta, tapatybė, kalba”: http://ateitieszurnalas.lt/index.php/lt/main/archyvas
    Ten psichologas užsimena, koks svetimkalbėje atmosferoje svarbus yra sąmoningas pasirinkimas plėsti savo kalbos akiratį, kad neatsirastų to nepatogumo kalbėti gimtąja kalba.

Leave a Reply to domuslumina Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *