Rugilė Kazlauskaitė
2014-01-23

II dalis. Dainos

Įspūdžiai iš JAV lietuvių gyvenimo. I dalį galite rasti čia

Ruges ft

                                                                           Nerijaus Aleksos nuotrauka

Dainos buvo man didžiausią įspūdį padaręs dalykas iš JAV ateitininkų gyvenimo. Moksleivių stovyklose kiekvieną dieną valanda skiriama dainavimui. Na, o dainos, kurias jie dainuoja, dažniausiai yra tokios, kokias dainuoja mūsų seneliai: „Skinsiu raudoną rožę“, „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus“, taip pat harmonizuotos (šiek tiek pagreitinto ritmo) lietuvių liaudies dainos. Matydama tai galvojau, kad jei čia būtų mano močiutė, tikriausiai dabar apsiverktų – tas pačias dainas, kurias ji dainavo jaunystėje, dabar dainuoja jos anūkų amžiaus vaikai. Juokiausi, kad tai užkonservuota 1946 – ųjų visuomenė. Ir nors iš pradžių nemažai juokiausi, paskui pamilau Amerikos lietuvių dainas ir dabar labai jų ilgiuosi. Nemažai originalių kūrinių yra užgimę už Atlanto. Kad ir  daina „Mes ateitis – rytojaus viltis“ apie ateitininkus. Tikiuosi, kad per AF kongresą Lietuvos ateitininkai gaus progą išgirsti jas.

Pridedu įrašą iš ekspromtu įvykusio dainų vakaro sendraugių ateitininkų stovykloje:

O čia galite matyti, kaip dainų mokosi jaunoji karta:

Įdomi detalė: draugė istorikė man minėjo, kad JAV lietuvių dainų repertuaras sovietmečiu visgi pasipildydavo. Nors iš už geležinės sienos mažai kas išeidavo į Vakarus, lietuviška Dainų švenčių kultūra bei politiškai nepavojingi meno kūriniai būdavo sėkmingai perduodami į kitą pusę Atlanto, kaip kad žinutė „Mums čia labai gerai. Šokam ir dainuojam“. Tai patvirtina ir tas faktas, kad vienos bičiulės mama, užaugusi sovietinėje Lietuvoje ir paskui emigravusi, irgi pasakojo, kad kai kurias Amerikos lietuvių dainuojamas dainas apie linksmą stovyklavimą ji išmoko dar pionierių stovykloje. Bus įdomu pasidomėti plačiau, kai pasirodys mokslinis darbas apie tai.

jhb

                                                                             Kazio Razgaičio nuotrauka

 

11 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 4 )

  1. Kada ateitininkai šiapus Atlanto pradės daugiau dainuoti? Ne gitarines, solines dainas, o būtent tokias, kur kiekvienas balsas svarbus? :) Čia klausimas ne autorei, o blogo skaitytojams.

    Yra labai provokuojantis skautų pasakymas – skautiškas vienetas, kuris nedainuoja, yra miręs vienetas. Daina visus sulygina ir suvienija. Tas ypač pasakytina apie kompanijos dainas, atliekamas be muzikinių instrumentų arba su minimaliu akompanavimu.

    O kalbant apie dainavimo fenomeną apskritai, vienuose mokymuose Zita Kelmickaitė pasidalino įdomia įžvalga, kad, anot jos, šiuolaikinis jaunimas labiausiai mėgstąs sutartines :)

  2. Koks įdomus noras – dainuoti susirinkus kartu… Net neįsivaizdavau, kad taip Užatlantėje gali būti. Mačiau kelias G. Abariaus koncertų ištraukas JAV, bet šituose klipuose kažkodėl daugiau artumo justi. Gerai, šaunuoliai, džiaugiuosi už išeivius :)

Leave a Reply to tt Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *