Šis įrašas skirtas išskirtinai ateitininkams ir jų bičiuliams. Visi kiti – štiš iš čia iki pirmadienio!
Lietuvoje katalikų yra ~2,7 milijono, ateitininkų – apie 3,5 tūkstančio.
Taigi ateitininkai (Bažnyčios struktūrai nepriklausanti nevyriausybinė organizacija) sudaro 0,13% šios šalies katalikų. Tačiau iš 10 dabartinių vyskupų ateitininkais yra 7,5 – visi išskyrus R. Norvilą, L. Vodopjanovą ir per pus Kęstutį Kėvalą, kuris nors širdim ir veikla su ateitininkais, bet liko be ženkliuko, t.y. nedavęs įžodžio. 75%!
Vakar dar paskelbta, kad dabartinis Ateitininkų federacijos dvasios vadas Gintaras Grušas paskirtas didžiausios Lietuvoje – Vilniaus – arkivyskupijos ganytoju metropolitu. Vyskupas Gintaras yra ne tik Ateitininkijos dvasios vadas, bet ir veiklus ateitininkas nuo pat mažų dienų – gimęs už Atlanto, kur Ateities sąjūdžio veikla persikelė per dusinančią bolševikų okupaciją.
Sveikinti verta ne tik gerb. G. Grušą, bet ir Ateitininkų federaciją. Juk šis įvykis – didis džiaugsmas mums. Galima būtų pamanyti, jog jis kažkuo panašus į rankatrininį suktašypseninį partinių džiaugsmą, kai jų savekas jama valdžią: tampa kokiu viršininku, meru ar net ministru. Toks savanaudiškas džiaugsmas tikisi naudos postais, pinigais, įvairiais stogais (protekcijomis) ir panašiai.
Bet Ateitininkijos džiaugsmas visai ne toks! Tai džiaugsmas, kad tyra intencija „užaugti brandžiomis, įvairiapusiškomis, veikliomis asmenybėmis, galinčiomis aktyviai dalyvauti visuomeniniame, kultūriniame bei religiniame [Lietuvos] gyvenime“ duoda vaisių mūsų sąjūdžio nariams – tiek pasauliečiams, tiek kunigams. Tai džiaugsmas, kad kažkada mūsų amžinatilsių pirmtakų padarytas gilus įdirbis kuriant ateitininkišką pasaulėžiūrą, ugdymo būdą, brandinant esminių principų įgyvendinimą duoda naudos Lietuvai dabar.
Ateitininkijai šis džiaugsmas kartu yra ženklas! Skatinimas nesustoti, nenusivilti tuo, ką darome, neapsileisti. Neatsiprašyti už savo idealizmą, kuris ciniškumu užlaginusioje šiandienoje kažkam atrodo tuščias, bet atvirkščiai – nuoširdžiai darbuotis ir „aukoti, kas šventa mūsų jaunystėje“. Šis ženklas – tai spyris į užpakalį, idant kruopščiai kurtume pasigerėjimo vertą Lietuvą ir per tai įgyvendintume savo Credo.
Ir dar vienas ženklas: popiežius, kuris paprašė šv. Pranciškaus Asyžiečio globos, rinkdamasis jo vardą. Juk šventas Pranciškus yra vienas iš penkių Ateities sąjūdžio globėjų, globajantis visą pasaulietinę katalikų veiklą. Naujo popiežiaus vardą galime suprasti kaip kvietimą mums eiti pirmyn: skaidrinti savo širdį, atnaujinti organizaciją ir eiti atnaujinti visa aplinkui, iki pat žemės pakraščių.
Kilti ir kelti! Nesustokime. Veikti yra ką.
Sveikinimai vysk. Gintarui Grušui bei Ateitininkų federacijai.
Šventas Pranciškau Asyžieti – melski už mus!
26 – paspausk ir pagirk!
Super. Džiaugsmas per kraštus.
Pagal lotynų kalbos taisykles, reikia sakyti Habemus Archiepiscopum :)
Dėkui, k.
Ingreso dienos vakare į ateitininkų rengtą Gintarinių Jurginių šventę buvo užsukęs ir naujasis Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.