Juozas Šutas
2015-03-08

Globėjų biržoje pakilios nuotaikos

DSC_0960

Kartą buvo tokia Adolfo Damušio kuopa, bet šįkart ne apie ją. Joje nemažai žmonių (tarp jų ir aš) kūrė savąjį supratimą apie ateitininkus, ką reiškia tokiu būti ir kas yra pati kuopa. Dargi tai buvo ir neįtikėtinai gera žmogiškumo mokykla. Bet mes išaugome, pasukome labai skirtingais keliais, o patyrimus ir suvokimus išsinešėme kiekvienas su savimi.

Toje mokykloje mes buvome lyg pameistriai, kurie po truputį mokėsi būti stovyklų vadovais ir kitų kuopų globėjais. Tikrai, visi apie tai svajojo – pasidalinti gautu dvasios turtu. Ir dabar esu kuopos globėjas – tuo labai džiaugiuosi! Tebūnie tai paskatinimas ir padrąsinimas tiems, kurie mąsto apie kuopos globą. Arba nemąsto. Globėjų biržoje visvien visada pakilios nuotaikos.

Vaikams nešeina meluoti. Bandyk kaip nori, bet anksčiau ar vėliau pariš. Jei ne jie, tai vis tiek pats ilgai negalėsi išstovėti prieš pirmykštį žmogišką tiesumą, kurį kartais numarina aplinka. Bet kuopa gali numarinti visokio plauko melą. Kelias vienas, jei nori globoti kuopą, būtinai turėsi atsistoti į tiesos vėžes. Ir tai bus milžiniška nauda ir tavo kuopos, ir tavo paties gyvenimui.

Jei jau eisi globoti kuopos, išplėsk akis ir pasiruošk mokytis kartu su vaikais. Jie primins paprastas tiesas, kurias vyresni yra spėję pamiršti. Tai tarsi šansas išgyventi dar vieną vaikystę. Norėdamas šio to išmokyti, turi tapti draugu, t.y. mokėti apie įvairiausius dalykus kalbėti panašiomis kategorijomis. Ar kas pasakytų, kad būti vaiku nebuvo smagu? Mažų mažiausias to privalumas yra energija ir gyvumas, kuriais apšvitina kuopėnai.

Globėjas turi galią padaryti (kartais nejučia) kuopėno gyvenimą daug šviesesnį. Kartais užtenka mažo padrąsinimo, kad atsitiktų dideli dalykai. Patikėjimas savimi yra tai, ko taip reikia dažnam vaikui. Globėjui daug dažniau reikia mokėti uždegti vaikus patikėti savo puikiomis idėjomis, negu nertis iš kailio galvojant, kokią veiklą gi čia bepasiūlius…

Kuopa yra puikus pavidalas Dievui veikti. Ir visai nieko tokio, jei susirenka  tik keli žmonės. Damušiukų susirinkimus nemažai laiko lankė tik 3-4 žmonės, buvo sunku versti kalnus. Bet ir tam laikui radome gerą išeitį – skaitėme Juozo Girniaus tekstus (savotiškas kalnų vertimas). Tad kuopos gėrį siūlau kiekvienam. Pjūtis didelė, o pjovėjų maža!

Nuotrauka priklauso mas.ateitis
11 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 1 )

  1. Globėjas tikrai gali daug. Esu nuo mažens pakankamai drovi. Kai pirmą kartą akademijoje buvau įsukta į diskusiją, tarsi bangos buvau nunešta daugybės protingų ir įžvalgių pasisakymų. Turėjau ir savo nuomonę, bet niekaip nedrįsau lįsti su savo kukliais pastebėjimais. Tada iš nugaros pasigirdo tylus ses. Daivos Kuzmickaitės raginimas: “Emilija, išdrįsk pasakyti”. Aš išdrįsau. Tai buvo ilgo ir plataus kelio pradžia. Iki šiol girdžiu lyg nuo peties tyliai tariamus šiuos paprastučius, aukso vertės žodžius. Ačiū, Daiva. Ačiū, visi ateitininkų globėjai!

Leave a Reply to emilija Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *