Šį savaitgalį Vilnių turi sukrėsti Nacionalinis Gailestingumo kongresas. Lengvesnis ar sunkesnis, bet visvien tai bus tikras sukrėtimas. Pirmą kartą išgirdęs renginio pavadinimą galėtum pamanyti, kad į Vilnių suvažiuos Lietuvos gailestingiausieji ir dalinsis savo patirtimi su mažiau gailestingais, tačiau tai šis
Skaityti toliau
Miestas tau iš tiesų sakė „pasilik“. Tai buvo pats šalčiausias ir egoistiškiausias „pasilik“, nes miestas tavimi ir tokiais kaip tu minta. Paryčių gatvės puspilnės tik todėl, kad jos puspilnės; žmonės nesiskirsto, nes mato nesiskirstančius žmones; miestas gyvas, nes daug klajojančių dvasių paklūsta jo kvietimui.
Skaityti toliau
Kartais gali nusilaužti galvą bemąstydamas, kaip pasveikinti Kristaus Prisikėlimo šventėje savo bičiulius, kad sveikinimas pasiektų giliau. Nesunku pasveikinti tuos, kurie šitai šventei ruošėsi visą gavėnios laiką. Nutilo bent kiek daugiau nei įprastai savo dienose, sugebėjo kažko atsisakyti ir stebėti kiek
Skaityti toliau
Spjūviai ant Bažnyčios veido dažniausiai yra šventumo ilgesys. Tai yra tiesa, Bažnyčiai nuolatos reikia siekti šventumo, nuolatos keliais mes, jos nariai, keliaujame prie klausyklų, keliaujame prie savo brolių sesių – atsiprašyti už savo silpnumus, už nusižengimus. Taip, mes silpni, taip mes esam Bažnyčios išmokyti atsiklaupti. Kai kam gali atrodyt, kad atsiklaupęs nekovoja, o kai kam atsiklaupęs gali atrodyti, kaip sprinteris bėgikas laukiantis starto, degančia širdimi.
Skaityti toliau