Kostiumėliai gali padėti formuoti teisminių institucijų pozityvų įspūdį, bet ne jie vieni turėtų susilaukti mūsų dėmesio. Juk vis dar aktualus išlieka pasitikėjimo klausimas, kuris susijęs su įvairiausiais aspektais, pavyzdžiui, tinkama komunikacija su visuomene.
Skaityti toliau
Toks žvilgsnis – tai buvimas, žvilgsnis pro langą, ilgainiui virstantis Taizé kaimelio kalva ar dar kuo kitu. Tarsi daugiau nieko ir neturėtume, tarsi tik čia ir dabar, nepriklausomas nuo aplinkybių vis iš naujo mums bylotų klausimu tapęs atsakymas.
Skaityti toliau
Veiklos, kurioms reikalingi biudžeto paskyrimai, seimūnų rankų pakilojimai, Norvegijos ar kitų fondų parama, man menkai įdomios. Jos gali būti netgi labai svarbios sklandžiam visuomenės veikimui, žinoma. Svarbiausi pokyčiai vis tik ateina iš ten, kur žmonės pradeda ir įsuka veiklą patys. Ir dirba iš širdies.
Skaityti toliau
Kita vertus, iš savo pačios vaikų kažkodėl padėkos nelaukiu. Atvirkščiai: dėkoju Dievui už vaikus! Tai jie mano gyvenimo dovanos, tai jie – kasdienybę praskaidrinantis džiaugsmas, šypsenos, energija. Jie – gyvenimo prasmė. Ne, vaikai nėra dar vienas papildomas moterims skirtas namų ruošos darbas (šalia skalbimo, šlavinėjimosi ir virtuvės, kur dažnai mėgstame juos priskirti). Vaikai – tai nauji šeimos nariai, papildantys namus. O iš kiekvieno šeimos nario visi mes vienodai ir gauname ir duodame: džiaugsmo, meilės, bendravimo pamokų. Tad dėkoti turėtumėm vieni kitiems.
Skaityti toliau