Esu studentė ateitininkė. Kai buvau penkerių parašiau savo pirmąją knygą „Lapė ir šuo“. Nuo tada rašyti taip ir nenustojau. Rašau, nes tikiu, kad toks mano pašaukimas. 2015 liepą Čikagos dainų šventėje maždaug 1500 choristų atliks penkių dainų ciklą „Dainuojanti revoliucija“, kurį sukūrėme su kompozitoriumi Kęstučiu Daugirdu. Kūrinys užgimė iš ilgametės meilės Sovietmečio ir Lietuvos Sąjūdžio istorijai. Tikiu, kad tik atsirėmę į savo tautos, savo tikėjimo šaknis, tik įsiklausę į savo gelmę galime duoti vaisių. Klausytis žmogaus gelmių yra ne tik mano pomėgis, bet ir profesija – esu psichologė. Šį prieštaringą mokslą pamažu pamilau, tad didelė dalis mano straipsnių byloja apie tai. Ypač domiuosi vaikų, paauglių psichologija, ugdymu. Dažniausiai galvoje skambanti citata „Kiekvienas žmogus – šventa istorija“ (Jean Vanier). Didžiausias kūrybinis autoritetas – G.K. Čestertonas. Didžiausias pomėgis – patekti į keistas, netikėtas aplinkas. Paskui apie tai rašyti. Didžiausia pergalė – išgirsti, kad ką nors mano tekstas palietė.