Kažkada vienas bičiulis, matyt, norėdamas šiek tiek pašiepti politikos mokslų nepraktiškumą, paprašė manęs palyginti Tomo Hobbeso „Leviataną“ su šv. Raštu (pirmąjį nagrinėjau pirmame kurse, o su antruoju turėtų būti pažinus, matyt, kiekvienas praktikuojantis katalikas). Tiems skaitytojams, kurie nėra skaitę šio