Tinklaraščio šone valandas iki Ateitiniñkų federacijos suvažiavimo skaičiuojantis laikmatis neužilgo ištiksės. O ar bus suvažiavime kažkas tokio? Užmeskime akį į keletą detalių.
„Kūjeliai“. Vieną iš vakarų suvažiavime dalyviams koncertuos moksleiviams ir studentams ateitiniñkams puikiai (bet dar ne iki dantų skausmo) pažįstama grupė iš Vilniaus.
Tuntas. Suvažiavime bus mažiausiai 150 ateitininkų iš visos Lietuvos ir ne tik.
Pirmininkė(-as?). Jau sekmadienį paaiškės, kas vadovaus Ateitiniñkų federacijai kitus du metus. Greičiausiai staigmenos nebus – tyliai manoma, jog dabartinei pirmininkei Rozvitai Vareikienei (tarp kitko, pirmajai AF pirmininkavusiai moteriai) iššūkio nieks nemes.
Plačiau. Vakar Bernardinuose pasirodė išsamus pokalbis su Pirmininke apie ateitiniñkų dabartinę veiklą ir užmojus ateičiai.
Balsai. Šv. Mišių metu giedos nemažai pagyrų spėjęs susilaukti mišrus jaunimo choras „Exaudi“, jau vien dėl to verta pakviest ateit į jas. Penktadienį Šv. Mišios vyks 18 val. Kauno Arkikatedroje bazilikoje, šeštadienį (08:30 val.) ir sekmadienį (12 val.) – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Apsilankykite.
Pranešimas. Centrinį suvažiavimo pranešimą skaitys iš JAV atvykęs dr. Petras V. Kisielius. Žinoma, jog pranešimo tema – Popiežiaus paskelbti Tikėjimo metai. Aišku, pirmiausiai reikia sulaukti pačio pranešimo (galbūt jame į objektą bus pažvelgta neįprastu ir ateitiniñkišku žvilgsniu), tačiau iš pirmo žvilgsnio tema kiek nuvilia, ypač atsimenant Kęstučio K. Girniaus žodžius:
Nemanau, kad ateitininkų pagrindinė užduotis – pamaldumo skatinimas. Tai turi daryti kunigai ir šeimos, nors ateitininkai gali ir turi prisidėti. Kiekvienu atveju ateitininkų indėlis pastoraciniame darbe būtų kuklus. Kiti gali tą darbą padaryti lygiai gerai arba net geriau.
Ateitininkams labiausiai turėtų rūpėti ne Lietuvos katechizacija tradicine prasme. Pirmenybę jie turėtų skirti sąlygoms, palankioms katechizacijai sudaryti. Tai yra viešosios erdvės atgaivinimui, platesniam jos atvėrimui krikščioniškoms mintims ir mąstymui, instinktyvaus priešiškumo neutralizavimui.
Kęstutis K. Girnius, „Kaip ir tada, esame ateitininkai“, 2010
Karas. „Strategija“ kaip toks žodis atėjo iš karybos. Dabar, žinia, kiekviena organizacija turi tokį dalyką. Turi ir ateitiniñkai. 5 metų veikimo dokumentas buvo parašytas po daug įkvėpimo suteikusio (bet didesnio proveržio nesukėlusio) Šimtmečio Kongreso 2010 metais, tačiau dorai nebuvo įsisavintas organizacijos viduje.
Galima viltis, jog strategijos aptarimui suvažiavimo metu skirtos darbo grupės suteiks gerą postūmį šios strategijos našiam įgyvendinimui.
Na, tai, Martynai, pasidalink, ar Kisielius nenuvylė? :)
Tavo komentare ir Girniaus citatoje įžvelgiu galimą nesusipratimą, prieš kurį mes su Milda dar MAS laikais bandėme kovoti (nors kiek dabar pamenu, ne visada tinkamomis priemonėmis), kad ateitininkai nuvertina savo maldos gyvenimą :) Kaip gi be pamaldumo atnaujinsi viską Kristuje, jei pirmiausia turi mylėti ir turėti karštą tikėjimą?
Suprantu, kad protas godus naujovių, žinių, gilesnio ir aiškesnio supratimo. Bet kaipgi tu eisi į tą viešąją erdvę ir ką ten veiksi, jei tavo tikėjimas atšalęs?
Krikščionybė pataria ugdyti širdies ir proto vienovę.