Martynas Pilkis
2012-08-15

Išskydimas ir tingumas yra dorybė? Ne.

Negaliu nepasidalinti gabaliuku teksto apie klaidingai suprastą silpnumą. Manau, kad tai labai svarbu. Raginu perskaityt – šios trys pastraipos vertos jūsų laiko.

Liepos mėnesį Bažnyčios liturgijoje buvo skaitomas skaitinys apie tai, kaip Dievo galybė apsireiškia silpnumu. Iš tiesų, pažvelgę į šiandieninį pasaulį ir Lietuvą, galime aptikti daugybę krikščionių silpnumo apraiškų. Jau senokai krikščionys nebeturi lemiamos įtakos šiuolaikinei visuomenei ir kultūrai. Vis mažiau krikščionių randa savyje vidinės stiprybės laikytis Bažnyčios moralinių reikalavimų, ypač lyčių santykiuose. Vis mažiau jaunuolių savyje randa vidinės stiprybės pasirinkti kunigystės ar vienuolinio pašaukimo kelią. Vis mažiau krikščionių viešumoje pripažįsta esą krikščionys, o dar mažiau atsiranda tokių, kurie viešai gintų krikščionišką požiūrį. Silpnumas tarp nūdienos krikščionių ne tik praktikuojamas. Jis tapo modernia krikščioniška dorybe. Regis, geresnės dirvos apsireikšti Dievo galybei ir negalėtum sugalvoti, juolab kad ir pati visuomenė tampa vis labiau tolerantiška žmogiškam silpnumui. Šiandien atsidavimas savo paties silpnybėms yra laikomas autentiškos asmenybės bruožu, o vis dar retkarčiais pasitaikančios stipraus charakterio asmenybės kelia įtarimų apie kokius nors paslėptus kompleksus ar nerealizuotus poreikius.

Kodėl šiandieniniame pasaulyje, kuriame tiek daug silpnų krikščionių, tiek mažai regimų Dievo galybės apraiškų? Galbūt problema yra tai, kad Dievo galybei apsireikšti reikalingas kitokio tipo silpnumas. Juk silpnumas ir stiprybė yra santykinės kategorijos. Kūdikis suaugusiems atrodo silpnas ir gležnas, tačiau žvelgiant iš skruzdės perspektyvos jis atrodys tikras galiūnas. Tapti silpnam galima dviem būdais. Viena vertus, galima tiesiog pasiduoti savo baimėms, neveiklumui, tingumui. Antra vertus, galima imtis kokio nors didelio uždavinio, kuriam gali net mūsų visų jėgų nepakakti. Tereikia pabandyti įgyvendinit kokį nors didelį, tačiau nelengvai pasiekiamą gėrį, ir turėti progą pajusti, ką reiškia būti silpnam. Kažkodėl jaučiu, kad būtent Dievo galybės apsireiškimui mumyse labiau reikalingas būtent tokio tipo silpnumas. Žinoma, tai nereiškia, kad pabandęs rankomis išjudinti Puntuką staiga būsi pripildytas Dievo malonės. Dievo malonė ir galybė ateina ne šiaip sunkumus kilnojant, bet atliekant sunkius tikėjimo darbus.

Kiekviena karta, jei nori, kad joje pasireikštų Dievo galybė, turi imtis tikėjimo darbų. Ne tik tuomet, kai tam turi laiko arba kada tai yra patogu ir lengva. Tikro silpnumo nepatirsi, jei nebandysi panaudoti visų savo jėgų. O jėgos, kurių reikia tikėjimo darbams, yra mūsų dorybės. Paradoksalu, bet sąlyga išgyventi tikrą savo silpnumą yra rimta dorybių praktika. Partizanai buvo per silpni laimėti karą prieš Sovietų Sąjungą. Tačiau tam, kad taptum ir išliktum partizanu, reikėjo didelės moralinės jėgos. Ir didelių dorybių.

Vygantas Malinauskas, „Iššūkiai jaunajai ateitininkų kartai“, žurnalas „Ateitis“ Nr.7 (89), 2012.

Skelbiama gavus autoriaus sutikimą.

Mielai paraginčiau įsigyti ir patį žurnalą bei perskaityti visą šį straipsnį, o taip pat ir kai kuriuos kitus tekstus – septintame numery tikrai yra vertingų skaitinių. Bėda tik, kad šį žurnalą taip mažai kur galima pirkti – pagrinde skaito vien prenumeratoriai.

-
nuotrauka priklauso  Tambako the Jaguar
15 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 2 )

  1. „Pagaliau būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga. Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas. Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose. Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir, visa nugalėję, išsilaikyti. Tad stovėkite, susijuosę strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją. O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles. Pasiimkite ir išganymo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį. Kiekvienu metu melskitės Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais. Be paliovos budėkite, malda užtardami visus šventuosius ir mane, kad kai atveriu lūpas, būtų man duota drąsiai skelbti Evangelijos paslaptį, kurios pasiuntinys esu ir būdamas kalinys, – kad turėčiau drąsos kalbėti taip, kaip privalau kalbėti.“

    Ef 6, 10-20

Leave a Reply to TT Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *