Justina Juodišiūtė
2012-04-26

Apie nuoširdumą (G.K. Chestertonas)

Labai dažnai kalbant apie žmones, kurie padarė tam tikrų klaidų ar užsiima įvairiom nuo katalikų tikėjimo nukrypusiom praktikom, išgirstu jų pa(si)teisinimą — „bet jie labai nuoširdžiai tuo tiki“ arba „jis nuoširdžiai norėjo padėti“. Gražu, kai vedami širdies elgiamės teisingai – tam Dievas mums dovanojo protą, vedantį Tiesos link.

ststst

Mes (bent jau aš) negerbiame vienos ar kitos sektos, bažnyčios ar grupės dėl jos nuoširdumo. Nuoširdumas teišreiškia aktualumą. Tai reiškia tik tiek, kad žmogaus įsitikinimai neabejotinai yra tikrieji jo įsitikinimai. Bet jeigu žmogus yra įsitikinęs, kad reikia deginti šunis gyvus, aš jo negerbiu vien dėl to, kad jis tikrai tuo tiki; net priešingai, aš turėčiau jį labiau gerbti, jei galėčiau numanyti, kad tai tėra lengvabūdiškumas. Jei žmogus mano, jog gebėjimas sėkmingai apgauti kiekvieną žmogų yra Antžmogio savybė, tai aš jo labiau negerbiu vien dėl to, kad jis tvirtai tuo tiki; aš turėčiau labiau jį vertinti, jei jis tuo tikėtų netvirtai. Aš nevertinu šėtono garbintojų, nes jie iš tiesų myli blogį; nei Nerono kankininimų, nes jis (kaip ir visi antrarūšiai menininkai) rimtai vertino savo meną. Matthew Arnold dažnai kalbėdavo apie „didį rimtumą“, kuriuo pasižymi geri poetai. Jis turėjo daugiau dėmesio skirti ir silpnam rimtumui, kaip išskirtiniam blogų poetų, blogų filosofų ir net blogų žmonių požymiui. Konkrečiai tai matyti tuomet, kai žmogus savo kasdienę ydą priima su silpnu rimtumu, kuris jį valdo ir veda iš proto. Jis sykiu tampa pasipūtėliu ir pasalūnu, bei galiausiai baigia besididžiuojąs savo iškreipimu.

Tikroji doktrina be abejonės yra ši – mes gerbiame kitų tikėjimą, nes jame yra šis tas gero, ne dėl to, kad tai tikėjimas ir jo laikomasi. Kitaip tariant, doras žmogus visuomet turi gerbti kitas religijas, nes jose yra ir jo religijos – jo didžiausios tiesos vizijos – dalis. Aš gerbsiu konfucionizmą dėl jo didelės pagarbos pagyvenusiems, nes mano religija irgi moko gerbti pagyvenusius. Aš gerbsiu budistus dėl jų kilnaus elgesio su gyvūnais, nes mano moralės principai irgi moko būti kilniam su gyvūnais. Aš gerbsiu Mohamedo pasekėjus dėl to, kad jie pripažįsta visuotinį žmogišką teisingumą, nes ir aš jį pripažįstu. Bet aš nesižavėsiu kinų kankinimais, nes jie yra vykdomi su užsidegimu; nei mėgausiuos hinduistų pesimizmu dėl jo nuoširdumo, dėl kurio šis pesimizmas neturi jokios vilties; nei gerbsiu turką, niekinantį moterį, tik dėl to, kad šis ją niekina iš visos širdies. Taigi mes nuolat grįžtame prie aštraus ir ryškaus klausimo, kurio modernusis pasaulis nuolat stengiasi išvengti. Tam, kad būtume suprasti, mes turime turėti įsitikinimus. Tam, kad galėtume gerbti kitas religijas, mes turime turėti religiją. Net jei mes tenorime tik gerėtis tuo, kas gera kitų religijose, mes vis tiek turime turėti savąją – nes kitaip mes nežinotume kuo gerėtis.

G. K. Chestertonas

The Illustrated London News, 1910 spalio 29 d.

Apie paties Gilberto Keitho Chestertono asmenybę galite rasti daug informacijos internete. Tiems, kurie naudojasi veidaknyge, rekomenduoju prisijungti prie aktyvios bendruomenės, kuri kasdien pasidalina viena kita jo citata, straipsniais ar knygų ištraukomis.

1 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 1 )

  1. Ne į nuoširdumo temą, bet į Čestertono asmenybės temą.

    Čia yra įdomus naujas straipsnis apie tai, jog jau ruošiamasi pradėti Čestertono kanonizacijos bylą. Man tai buvo nežinoma. Taip pat šiam reikalui paršyta malda, kurios argentinietišką versiją patvirtino tuometis arkivyskupas Bergoglio.

    Štai ji:

    God our Father,

    You filled the life of your servant Gilbert Keith Chesterton with a sense of wonder and joy, and gave him a faith which was the foundation of his ceaseless work; a hope which sprang from his enduring gratitude for the gift of human life; and a charity towards all men, particularly his opponents.

    May his innocence and his laughter, his constancy in fighting for the Christian faith in a world losing belief, his lifelong devotion to the Blessed Virgin Mary and his love for all men, especially for the poor, bring cheerfulness to those in despair, conviction and warmth to lukewarm believers and the knowledge of God to those without faith.

    We beg you to grant the favours we ask through his intercession [and especially for….] so that his holiness may be recognised by all and the Church may proclaim him Blessed.

    We ask this through Christ our Lord

Leave a Reply to Martynas Pilkis Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *