Svečias
2013-11-29

5 paprasti būdai gelbėti pasaulį

teksto autorius – Tomas Taškauskas, ateitininkas

3053601422_d67cb84502_z

2012 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje pasiekė rekordines aukštumas, šį lapkritį pranešė Pasaulinė metereologijos organizacija. Šylantis klimatas destabilizuojasi – užtenka prisiminti vasarą vidurio Europą nusiaubusius potvynius, vis lietingesnes lietuviškas žiemas, kitus gamtos netikėtumus. Mokslininkų teigimu, klimato šiltėjimas neigiamai veikia ir visų planetos gyventojų sveikatą. Ką daryti?

Mūsų kaimynės Lenkijos sostinėje ką tik įvyko svarbi JT klimato kaitos konferencija, kurioje 192 pasaulio šalių atstovai susitarė priimti konkrečius planus, kaip mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Konferencija buvo tarytum įžanga į 2015 m. planuojamą pasirašyti naują pasaulinį susitarimą, kuris pakeis 2020 m. nustosiantį galioti Kijoto protokolą.

Vis dėlto, mano galva, klimato kaitos ir apskritai ekologijos problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausiai ne valstybiniame, o bendruomeniniame ir asmeniniame lygmenyje. Tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, prie neigiamo poveikio aplinkai juk prisidedame kiekvienas.

Nors tarp Lietuvos tikinčiųjų ekologijos ir vartojimo temos dėmesio beveik nesusilaukia, akivaizdu, kad palaipsniui tai keisis. Prie to reikšmingai turėtų prisidėti ir charizmatiškojo popiežiaus Pranciškaus laikysena – pontifikas didžiąją dalį naujosios savo enciklikos ketina skirti būtent aplinkosaugos temai.

O kol kas, norėčiau pasidalinti keliais principais, kuriuos įgyvendindami konkrečiai ir kasdien galime prisidėti prie planetos išsaugojimo:

  1. Vartok mažiau. Anglakalbiai sugalvojo puikią, tik sunkiai išverčiamą atsakingo vartotojo maldelę – „reduce, reuse, recycle“ (mažink atliekų kiekį, pakartotinai panaudok, perdirbk). Svarbiausia yra vengti naujų atliekų. Kitaip sakant, pirkti kuo mažiau naujų ir nereikalingų daiktų, tokių kaip knyga, kurios niekada neskaitysi… Kaip neseniai sakė popiežius Pranciškus: „Išmesti maistą – tai tas pats kas jį pavogti nuo alkstančių vargšų stalo“. Lygiai taip pat išmetami arba tinkamai nenaudojami daiktai irgi yra vagystė.
  2. Jei perki, rinkis tinkamas prekes. O kokia prekė yra tinkama? Tokia, kurią pagaminant buvo panaudota kuo mažiau išteklių ir padarytas kuo mažesnis neigiamas poveikis aplinkai. Priklausomai nuo aplinkybių, tai gali būti vietinė produkcija (pvz., sezoniniai maisto produktai, nes jie švieži ir neapdoroti, juos transportuojant padarytas minimalus neigiamas poveikis aplinkai), sertifikuotos ekologiškos prekės ir t.t. Kiekvienu konkrečiu atveju reikės šiek tiek pasidomėti.
  3. Rūšiuok. Tai ne taip paprasta, kaip atrodo. Lietuvoje į komunalinius konteinerius vis dar patenka didžioji dalis atliekų. Situacija nenaudinga ne tik vartotojui (moki ir už prekės pakuotę, ir už jos išvežimą į savartyną), bet ir aplinkai. Tik, kodėl liekame abejingi?
  4. Burk aplink save kritinę masę ekologiškai sąmoningų žmonių. Tik aktyvūs žmonės keičia status quo. Tik kritinė masė sąmoningų žmonių gali išgelbėti dabartinę mūsų civilizaciją nuo lėto ir baisaus susinaikinimo, į kurį veda šiandien dominuojanti netvarios ekonomikos sistema. Norintiems plačiau susipažinti su dabartinės gamybos ir vartojimo sistemos minusais – „Daiktų istorija“
  5. Rūpinkis dvasine ekologija. Gamtos ir išteklių saugojimas – dar ne viskas. Ekologija neišgano, pasaulį ir mus pačius labiausiai keičia Dievo meilė ir iš jos kylantis rūpestis aplink esančiais žmonėmis. Daiktų vaikymasis ir vartojimas dažnai tampa tuo pakaitalu, kuris užima Dievo vietą. Nors tam, kad pajustum Dievo meilę dažnai reikia tiek nedaug, pvz., išsirinkti šiukšles iš savo sielos per išpažintį, dažniau melstis ir eiti į Mišias.

Nuotrauka - Adrien
14 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 7 )

  1. Hm, keista kad įžanga ir punktai nelabai susiję, t.y. pradedi apie globalų atšilimą, potvynius ir lietingas žiemas (beje, kiek pamenu, dvi pastarosios nebuvo labai šiltos), o punktai apie mažesnį vartojimą ir šiukšlių rūšiavimą. Visiškai pritariu vartojimo, pakartotino naudojimo ir šiukšlių klausimu. O dėl globalaus atšilimo, tai mikro lygyje kaži ką padarysi, nes pagrindinė įtaka jam (jei įtaka išvis yra) iš gamyklų ir lėktuvų.

  2. Vytautai, labai geras klausimas. Ar tikrai manai, kad egzistuoja tik makro lygmuo? Manai, kad tos gamyklos ir ta pramonė, kuri teršia ir išskiria CO2 ne mums gamina? Manai, kad nesam dalis tos pinigo valdžios sistemos, kuriai visiškai dzin, kas bus rytoj? :) Manai, kad maži pokyčiai neveda prie didesnių?

  3. Ar nori prarasti socialines garantijas dar labiau, Tomai? :) Taip, dabartinis gyvenimo būdas kvailas, jis niekur neveda ir tai paprasčiausias pripratimas prie gero, bet vartoti mažiau ir gyventi sveikiau turi ne vieną pasekmę (ir nevisos pasekmės geistinos).

  4. Linai, apie ką konkrečiau kalbi? Apie kokias soc. garantijas? :)
    Šiaip, dabartinėje vartojimo visuomenėje įpročius keisti nelengva. Bet nuo to labai daug priklauso, todėl, manyčiau verta į tai atkreipti dėmesį. Mano įrašo siūlomos idėjos dar pakankamai pritaikomis, neradikalios. Pvz., grįžtant prie rūšiavimo, kol kas Lietuvoje išrūšiuojama tik 10 proc. atliekų. Daug kas tiesiog nenori tai daryti. Arba dėl pirkimo, tereikia šiek tiek pasidomėti savo dažniausiai perkamais dalykais, jų sudėtimi, jų poveikiu mūsų sveikatai ir aplinkai. Kas čia neigiamo, negeistino?

  5. „Išmesti maistą – tai tas pats kas jį pavogti nuo alkstančių vargšų stalo“. Šis teiginys, grindžiant pirmą punktą – loginių klaidų lobynas. Bent trys klaidas vos perskaičius akivaizdžios: apeliavimą į emocijas, apeliavimą į autoritetą ir klaidingą priežastingumą. Linkėčiau sklandesnio argumentavimo.
    Ir dar – o kokia ekonomika yra tvari, pasak autoriaus?

  6. Jo, Martynai. Ne veltui katalikiškoje tradicijoje rūpestis ekologija kildinamas iš sukūrimo teologijos. Be to, manyčiau, tai viena sričių, kur tikintieji puikiai gali susikalbėti su netikinčiaisiais siekdami bendrojo gėrio.

Leave a Reply to Ieva Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *